Irano karas apvertė pasaulio energetiką: vieni grįžta prie anglies, kiti išnaudoja saulę

Šią savaitę Vašingtone susirinkę finansų politikos ir rinkų sunkiasvoriai išgirdo aiškią žinią: karas su Iranu nukreipia pasaulį į naują energetikos kelią. Tačiau dėl to, koks jis bus, tarp valstybių kyla aštrūs nesutarimai.

Dalis labiausiai nuo konflikto nukenčiančių šalių pripažįsta, kad spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energetikos padėtų ateityje išvengti panašių sukrėtimų, susijusių su naftos tiekimo sutrikimais. Kitos valstybės išlieka palankios iškastiniam kurui, tarp jų – ir JAV. Šalies iždo sekretorius Scottas Bessentas gyrė augančią Amerikos naftos ir dujų gavybą bei ragino mažinti klimato politikos ambicijas.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis antradienį vykusiame renginyje įspėjo, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei vėliau suvaržyti naftos srautai iš Artimųjų Rytų „perbraižys pasaulinį energetikos žemėlapį“.

„Mes nebegrįšime ten, kur buvome“, – teigė F. Birolis.

Ką tai reikš praktikoje, buvo viena pagrindinių temų Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose Vašingtone. Įvairių šalių pareigūnai kalbėjo apie energijos šaltinių diversifikavimą, kurį gali paskatinti Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį – juo keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir maždaug trečdalis trąšų srautų.

Vieniems diversifikavimas reiškia laivybos maršrutų keitimą, kitiems – naftos ir dujų paiešką už Artimųjų Rytų ribų. Dar kiti svarsto apie vietinių anglies išteklių panaudojimą ar užkonservuotų branduolinių elektrinių paleidimą. Daugelyje šalių vis garsiau kalbama ir apie atsinaujinančią energetiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių vis labiau susiskaldžiusiame ir nepastoviame pasaulyje.

„Istorija rodo, kad tokio masto krizė yra ir katalizatorius“, – trečiadienį Užsienio santykių taryboje sakė Azijos plėtros banko prezidentas Masato Kanda.

Tai vyksta niūrių ekonominių prognozių fone. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja lėtesnį augimą ir didesnę infliaciją net ir tuo atveju, jei karas baigtųsi gana greitai, o tokia baigtis laikoma labai neapibrėžta.

Poveikis, kaip pabrėžiama, bus nevienodas: daugiausia skausmo patirs mažas pajamas gaunančios ir nuo importo priklausomos šalys. Pagal griežčiausią scenarijų, jei energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi ir kitais metais, pasaulio ekonomikos augimas galėtų smukti iki vos 2 proc., nurodė Tarptautinis valiutos fondas.

Ši žinia nuolat skambėjo susitikimų salėse: nuo to, kaip bus perbraižytas energetikos žemėlapis, priklausys pasiūlos ir paklausos balansas bei tai, kaip bus finansuojama nauja infrastruktūra – tiek iškastinio kuro, tiek švarios energijos sektoriuose.

Nors pasaulis dabar mažiau priklausomas nuo naftos nei per 8-ojo dešimtmečio naftos krizes, Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad dabartinio sukrėtimo mastas yra gerokai didesnis. Tai jau juntama ir gyventojų piniginėse, o valstybės ruošiasi blogiausiems scenarijams.

„Intuityviai atrodytų, kad tai turėtų skatinti diversifikaciją ir atsitraukimą nuo kuro rūšių, kurių šiuo metu trūksta“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis energetikos ekonomistas Timas Gouldas.

Vis dėlto diversifikacija gali reikšti skirtingus sprendimus. T. Gouldas suabejojo, ar pasaulis bus pasirengęs masiškai pasikliauti naujais suskystintų gamtinių dujų kiekiais, kuriuos siūlo JAV.

„Ar dujos patyrė reputacinį smūgį? Ar importuotojai pasirengę tikėti, kad tai patikimas ir įperkamas kuras?“ – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Azijos pirkėjus ir kitas rinkas. „Tai įdomus atviras klausimas artimiausiems metams.“

Nuo importo priklausomos šalys, tokios kaip Pakistanas ir Tailandas, šį momentą išnaudoja pabrėždamos norą dar sparčiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Pakistanui itin padėjo ant stogų diegiamos saulės elektrinės, kurių plėtrą iš dalies paskatino 2022 metais šoktelėjusios gamtinių dujų kainos – tai sušvelnino dabartinį tiekimo šoką.

„Mes judėjome teisinga kryptimi, tačiau akivaizdu, kad šį kelią reikia paspartinti“, – Tarptautinio valiutos fondo diskusijoje sakė Pakistano finansų ministras Muhammadas Aurangzebas.

Tai patvirtino ir Tailando finansų ministras Ekniti Nitithanprapas, atkreipęs dėmesį į augančias naftos ir dujų importo sąnaudas.

„Dėl dabar išaugusios kainos tai verčia transformuotis. Todėl mes suteikiame mokesčių paskatas, kad žmonės ant namų įsirengtų saulės elektrines“, – sakė jis.

E. Nitithanprapas taip pat kalbėjo apie investicijų pritraukimą infrastruktūrai: išmaniesiems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams. Azijos plėtros bankas, pasak jo, tai remia per 10 mlrd. JAV dolerių programą, skirtą regioniniam susisiekimui Pietryčių Azijoje stiprinti.

Azijos plėtros banko vadovas M. Kanda ragino ieškoti ir kitų alternatyvų, įskaitant branduolinę energetiką. Jis pripažino, kad kai kurios Azijos šalys, siekdamos įveikti dujų tiekimo iššūkius, atsigręžė į anglį, tačiau mano, kad šis kuras neturi ilgos ateities.

Diversifikacijos idėją remia ir Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas – jie ragina šalis pirmenybę teikti vietiniams ištekliams, o ne mokėti už brangstančią doleriais įkainotą naftą.

„Dažnai tai reiškia atsinaujinančius išteklius, todėl tikėtina, kad matysime didelį postūmį šia kryptimi“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Pierre’as-Olivier Gourinchas.

Vis dėlto Artimųjų Rytų naftos eksportuotojams perėjimas prie kitų šaltinių atrodo mažiau skubus, net ir tuomet, kai tenka taisyti konflikto metu apgadintus objektus ar po ilgesnių sustabdymų atnaujinti gavybą.

„Žmonės daug metų norėjo pasitraukti nuo naftos ir dujų, bet to nepavyko pasiekti. Todėl tai užtruks daug ilgiau“, – sakė Kataro finansų ministras Ali bin Ahmedas Al Kuwari. „Šiame etape labai sunku rasti energijos pakaitalą.“

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot renginiuose skambėjusių vertinimų, remiasi prielaida, kad iškastinio kuro paklausa išliks. Jo administracija siekia pozicionuoti JAV kaip patikimą naftos, dujų ir anglies tiekėją vykstant konfliktui. Šiuo metu JAV žalios naftos siuntos didėja, nes šalys ieško alternatyvų, tačiau tai turi ir šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, didesnes degalų kainas.

S. Bessentas palankiai įvertino Pasaulio banko „visų sprendimų“ energetikos strategiją ir pabrėžė inovacijų svarbą.

„JAV buvo manoma, kad mums baigsis žaliavinė nafta ir jos produktai. O tada buvo sukurta hidraulinio ardymo technologija. Dabar JAV turi didesnes atsargas nei Saudo Arabija ir Venesuela“, – antradienį Tarptautinių finansų institute sakė jis.

Po dienos S. Bessentas paragino Pasaulio banką atsisakyti klimato finansavimo tikslo, pagal kurį 45 proc. skolinimo turėtų būti skiriama projektams, teikiantiems naudos klimatui. Šis tikslas nustoja galioti birželį. Jis taip pat suabejojo iškastinio kuro vaidmeniu temperatūrų kilime.

Energetikos analitikos bendrovė „Wood Mackenzie“ prognozuoja, kad skalūninės dujos gali vėl iškilti į pirmą planą, nes tokios šalys kaip Meksika ir Australija energetinį saugumą laiko prioritetu.

Kad ir kokį sprendimą pasirinktų valstybės, šią savaitę vyravo bendras leitmotyvas: nuo karo sukeltų trikdžių neapsaugotas niekas.

„Naftą išgaunančios šalys gali matyti, kaip didesnės naftos kainos virsta didesnėmis pajamomis. Tai visai kas kita nei naftą importuojančios šalys, bet tai nėra vienkryptė gatvė“, – sakė Nigerijos finansų ministras Adebayo Olawale Edunas, vadovaujantis G24 – besivystančių šalių grupei. „Dujų kainos, trąšos, maisto kainos – ši krizė veikia šalis iš abiejų pusių.“

Diskusijose neišvengta ir klimato kaitos temos. Buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ilgą laiką pabrėžęs švaresnių energijos šaltinių būtinybę, teigė, kad karas gali netiesiogiai pastūmėti pasaulį būtent šia kryptimi.

„Didžiausi pokyčiai pasaulio energetikoje įvykdavo tada, kai būdavo didžiausi trikdžiai“, – trečiadienį renginyje sakė J. Kerry, klimato pasiuntiniu dirbęs buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje.

Jis priminė Prancūzijos sprendimą plėsti branduolinę energetiką po 1973 metų arabų naftos embargo ir Europos Sąjungos priemones švariai energijai skatinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Iš tiesų privalai kontroliuoti savo energijos šaltinius“, – sakė J. Kerry. „Manau, kad vienas iš tų transformacijos momentų yra čia ir dabar.“