Brangus remontas garantuotas: viena klaida keičiant filtrą gali sunaikinti automobilio turbiną
Sunku rasti naują automobilį su benzininiu ar dyzeliniu varikliu be turbokompresoriaus. Vis dėlto pati turbina nėra „savaime gendantis“ mazgas – dažniausiai problemų priežastys slypi kituose sistemos elementuose ir neteisingoje priežiūroje.
Gamintojai mažina variklių darbinį tūrį, bet iš jų tikisi vis daugiau, todėl turbokompresorius dažnai dirba beveik be pertraukų. Jo sūkiai gali siekti iki 320 tūkst. per minutę, o išmetamųjų dujų temperatūra – net iki 1050 laipsnių. Tokiomis sąlygomis labai daug priklauso nuo smulkmenų, įskaitant oro filtrą.
Kai apkrovos didelės, bet koks sutrikimas tepimo sistemoje gali baigtis ne tik turbinos, bet ir viso variklio remontu ar keitimu. Viena iš procedūrų, kurią ignoruojant arba atliekant aplaidžiai galima sugadinti turbokompresorių, yra oro filtro keitimas.
Priklausomai nuo variklio tūrio, oro filtras per save praleidžia šimtus kubinių metrų oro per valandą ir sulaiko purvo daleles, kurios priešingu atveju patektų tiesiai ant kompresoriaus sparnuotės, pagamintos iš aliuminio lydinio.
Keičiant filtrą nereikėtų valyti filtro dėžės suslėgtu oru – taip smulkios dulkių dalelės gali būti nupūstos į turbinos įsiurbimo kanalą. Saugiau naudoti įprastą dulkių siurblį. Taip pat būtina patikrinti filtro elemento sandarinimo gumeles ir įsitikinti, kad po surinkimo viskas sandaru, nes net nedidelis nesandarumas gali lemti, kad nefiltruotas oras pateks į turbiną.
Net menkiausias svetimkūnis, patekęs į kompresorių, gali negrįžtamai pažeisti sparnuotę. Jei nuskils nors ir labai mažas mentelės fragmentas, būtina patikrinti visą įsiurbimo sistemą ir įsitikinti, kad jokia metalo dalelė nepateko toliau – į cilindrą. Veikiančiame variklyje net smulki metalo atplaiša gali sukelti labai rimtų pažeidimų.
Turbokompresoriaus guoliavimas remiasi alyvos plėvele, kurios storis – vos kelios šimtosios milimetro. Maždaug 6 mm skersmens rotoriaus velenėlis sukasi įvorėse su itin dideliu tikslumu. Per tepimo kanalus per minutę prateka apie 3–5 litrai alyvos, o šių kanalų užsikimšimas gali per kelias sekundes sugadinti guolius, kai tik alyvos plėvelė išnyksta.
Dėl to montuojant naują turbokompresorių visuomet keičiama ir variklio alyva bei alyvos filtras. Jei alyvos filtre matyti lipnių, tamsių nuosėdų, verta nuimti karterį ir patikrinti, ar jame nesusikaupė dumblas, galintis užkimšti alyvos siurblį. Dyzeliniuose varikliuose tokios nuosėdos gali signalizuoti ir apie purkštukų sandariklių problemas: pro pažeistą sandarumą prasiskverbusios dujos patenka į mechanizmų zoną, susimaišo su alyva ir sudaro medžiagą, kuri ryškiai pablogina visos sistemos tepimo savybes.
Pirmasis besivystančio gedimo požymis dažniausiai būna švilpimo garsas greitėjant. Pirminę apžiūrą galima atlikti nuėmus įsiurbimo žarną tarp filtro dėžės ir turbinos bei apžiūrėjus kompresoriaus sparnuotę. Smūgių žymės, išlenktos mentelės ar trynimosi į korpusą pėdsakai reiškia, kad turbina greičiausiai jau tinkama keitimui.
Turbokompresorių gamintojai taip pat rekomenduoja keičiant turbiną būtinai pakeisti alyvos padavimo ir grąžinimo vamzdelius. Dėl mažo skerspjūvio jie lengvai užsikemša nuodegomis, kurios ypač sparčiai kaupiasi aukštoje temperatūroje. Nauja turbina, prijungta prie senų ir nuosėdomis užkimštų vamzdelių, gali sugesti dar nespėjus išvažiuoti iš dirbtuvių.
Prieš pirmą variklio užvedimą po naujos turbinos montavimo verta iš anksto sutepti guolių velenėlį: per alyvos padavimo angą įlašinti kelis mililitrus švarios variklio alyvos ir kelis kartus ranka pasukti rotorių. Taip pat padeda keli trumpi starterio „prasukimai“ atjungus purkštukus – tai leidžia sukelti alyvos slėgį sistemoje neapkraunant turbinos. Praleidus šį žingsnį, išauga rizika pažeisti guolius dar užvedimo fazėje.
