PSO įspėja apie naujus protrūkius: šios ligos atvejų mažiau, bet pavojus niekur nedingo
Tymais užsikrėtusiųjų skaičius Europoje ir Eurazijoje 2025 m. smarkiai sumažėjo, rodo nauja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita.
PSO skelbia, kad sergamumas krito 75 proc.: registruotų atvejų skaičius sumažėjo iki 34 tūkst., kai 2024 m. jų buvo beveik 130 tūkst.
Agentūros teigimu, prie šio kritimo prisidėjo sustiprintos protrūkių valdymo priemonės ir laipsniškai mažėjantis žmonių, imlių infekcijai, skaičius.
Didžiausias sergamumo rodiklis PSO Europos regione fiksuotas Kirgizijoje – 1 167 atvejai milijonui gyventojų. Šalyje taip pat užregistruota 11 mirčių. Antroje vietoje atsidūrė Rumunija, kur sergamumas siekė 222 atvejus milijonui gyventojų.
Nors Rumunija turėjo antrą pagal dydį tymų atvejų skaičių regione, palyginti su 2024 m. padėtis šalyje reikšmingai pagerėjo: tuomet buvo registruota daugiau kaip 1 600 atvejų.
Vienintelė kita Europos Sąjungos šalis, patekusi į dešimt labiausiai paveiktų, buvo Belgija – joje sergamumo rodiklis siekė 33 atvejus milijonui gyventojų.
Kur atvejų daugėjo, o kur – mažėjo?
Nors bendras sergamumas Europoje mažėjo, PSO perspėja, kad rizika dar toli gražu neišnyko.
Organizacija pabrėžia, kad 2025 m. rodikliai išlieka didesni nei daugumoje metų nuo 2000-ųjų. Be to, nemažai valstybių 2025 m. pranešė apie didesnį atvejų skaičių nei 2024 m. Tarp jų – Ukraina (+988), Nyderlandai (+449), Prancūzija (+393), Ispanija (+185), Sakartvelas (+175) ir Izraelis (+120).
Čekija, Estija ir Latvija taip pat fiksavo nedidelius augimus – kiekvienoje jų atvejų padaugėjo mažiau nei 10.
Didžiausias bendras sergamumo sumažėjimas PSO Europos regione užregistruotas Rumunijoje – maždaug 26,5 tūkst. atvejų mažiau. Toliau rikiuojasi Kazachstanas (beveik 24 tūkst. mažiau) ir Rusija (daugiau kaip 15,5 tūkst. mažiau).
PSO ragina stiprinti skiepijimo kampanijas
„Protrūkių rizika išlieka“, – teigia PSO ir primena, kad per pastaruosius trejus metus Europos regione tymais susirgo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
PSO pabrėžia, kad virusas ir toliau plis, jei kiekvienoje bendruomenėje nebus pasiekta 95 proc. skiepijimo aprėptis, nebus užpildytos imuniteto spragos visose amžiaus grupėse, nebus stiprinama ligų stebėsena ir užtikrinama savalaikė reakcija į protrūkius.
Organizacijos duomenimis, tymų vakcinacija 2000–2024 m. padėjo išvengti beveik 59 mln. mirčių.
Po ryškaus atvejų šuolio 2024 m. Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Uzbekistanas prarado statusą, rodantį, kad šalis yra laisva nuo tymų.
Kada vaikai turėtų būti skiepijami nuo tymų?
Tymai – oro lašeliniu būdu plintantis virusas, lengvai perduodamas kosint ar čiaudint.
Tai viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų – maždaug 12 kartų užkrečiamesnė už gripą. Vienas tymų atvejis gali užkrėsti iki 18 neskiepytų žmonių.
Įprastai vaikams pirmoji vakcinos dozė skiriama 12–15 mėnesių amžiaus, o antroji – 4–6 metų.
Ankstyvieji simptomai dažniausiai trunka iki septynių dienų: sloga, kosulys, paraudusios ir ašarojančios akys, taip pat smulkios baltos dėmelės burnos gleivinėje, skruostų vidinėje pusėje.
Tačiau komplikacijos gali būti sunkios: galimi rimti kvėpavimo sutrikimai, įskaitant plaučių uždegimą, taip pat aklumas, ausų infekcijos ir encefalitas, galintis sukelti smegenų pažeidimą.
