Lietuva pateko tarp Europos lyderių: naujas tyrimas atskleidė skaitmeninės sveikatos padėtį

Skaitmeninės sveikatos paslaugos Europoje tampa vis svarbesnės. COVID-19 pandemija daugelį valstybių paskatino pradėti arba išplėsti nuotolinių konsultacijų galimybes, o po pandemijos telekonsultacijų apimtys ir toliau augo.

Sveikatos sistemų skaitmeninės transformacijos centre – galimybė gyventojams pasiekti elektroninius sveikatos įrašus ir pakankamas skaitmeninis sveikatos raštingumas. Elektroniniai įrašai leidžia gydymą organizuoti greičiau, saugiau ir kokybiškiau, užtikrina geresnį paslaugų koordinavimą. Tuo metu skaitmeninis sveikatos raštingumas reiškia, kad žmonės geba užtikrintai rasti, suprasti ir naudoti su sveikata susijusią informaciją bei paslaugas internete.

Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą: iki 2030 metų 100 proc. ES gyventojų turėtų turėti prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų. Vis dėlto šiuo metu šalių rezultatai labai skiriasi.

Europos Komisijos tyrime „Digital Decade 2025: eHealth Indicator Study – Final Report“ nurodoma, kad 2024 metais prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų ES pasiekė 83 proc. Šis rodiklis, dar vadinamas sudėtiniu e. sveikatos balu, 100 proc. prilygina visiškam brandumui ir pilnai gyventojams prieinamai elektroninių sveikatos įrašų informacijai.

Per metus šis balas paaugo 4 procentiniais punktais (nuo 79 proc. 2023 metais), o palyginti su 2022 metais – 11 punktų (nuo 72 proc.).

Airija – reitingo apačioje

Vertinant 29 Europos šalis (27 ES nares, taip pat Norvegiją ir Islandiją), elektroninių sveikatos įrašų rodiklis svyruoja nuo 25 proc. Airijoje iki 100 proc. Belgijoje ir Estijoje. Antras prasčiausias rezultatas – 65 proc. Nyderlanduose, todėl Airija išsiskiria kaip aiškus autsaideris.

Tarp lyderių taip pat minimos Danija (98 proc.), Lietuva (95 proc.), Malta (94 proc.), Lenkija (92 proc.) ir Norvegija (91 proc.). Visos šios šalys peržengė 90 proc. ribą.

Tyrime pažymima, kad šiose valstybėse elektroniniai sveikatos įrašai prieinami didelei gyventojų daliai, o dauguma sveikatos priežiūros įstaigų pateikia kelias svarbias sveikatos duomenų kategorijas. Taip pat sudarytos galimybės tam tikroms gyventojų grupėms patogiai pasiekti reikalingą informaciją.

Virš ES vidurkio atsidūrė ir Portugalija (88 proc.), Ispanija (88 proc.), Austrija (87 proc.), Bulgarija (87 proc.), Kroatija (87 proc.), Vokietija (87 proc.), Slovėnija (87 proc.), Vengrija (86 proc.), Latvija (86 proc.), Suomija (85 proc.), Prancūzija (84 proc.) ir Italija (84 proc.).

Arčiau reitingo apačios yra Slovakija (72 proc.), Graikija (74 proc.), Rumunija (75 proc.) ir Kipras (75 proc.).

Kodėl Airija atsilieka?

2024 metais visos ES šalys, išskyrus Airiją, suteikė gyventojams prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų per internetinį portalą – tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Airija atsidūrė sąrašo gale.

Vis dėlto situacija gali keistis: šalis pastaruoju metu didina investicijas į skaitmeninę sveikatą. 2026 metų vasario 5 dieną sveikatos ministras pranešė, kad vyriausybė pritarė viešųjų pirkimų pradžiai nacionaliniams elektroniniams sveikatos įrašams sukurti. Šis žingsnis pristatytas kaip reikšminga Airijos sveikatos sistemos modernizavimo dalis, siekiant saugesnės, pažangesnės ir geriau tarpusavyje susietos priežiūros.

Skaitmeninio sveikatos raštingumo vis dar trūksta

Vien paslaugų prieinamumo nepakanka – būtina, kad žmonės mokėtų ir gebėtų jomis naudotis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita „Health at a Glance 2025“ rodo, kad skaitmeninio sveikatos raštingumo srityje daugelyje šalių dar yra kur tobulėti.

Skaitmeninis sveikatos raštingumas apima pasitikėjimą ieškant patikimos informacijos internete ir gebėjimą suprasti, kaip ja naudotis. Ataskaitoje pažymima, kad šie įgūdžiai ypač riboti vyresnių žmonių ir asmenų, turinčių žemesnį išsilavinimą, grupėse.

17 EBPO šalių (daugiausia Europos) duomenys rodo, kad tarp pirminės sveikatos priežiūros paslaugų naudotojų, kuriems yra 45 metai ir daugiau, skaitmeninis sveikatos raštingumas išlieka žemas. 2024 metais šis rodiklis siekė 18 proc. tarp žemesnio išsilavinimo žmonių ir 26 proc. tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų (duomenys apima tik šią amžiaus grupę).

Skirtingose šalyse rezultatai labai nevienodi. Čekija fiksuoja aukščiausią skaitmeninį sveikatos raštingumą tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių gyventojų – 53 proc. Toliau rikiuojasi Velsas Jungtinėje Karalystėje (46 proc.), Prancūzija (43 proc.) ir Nyderlandai (31 proc.). Daugiau nei 50 proc. ribą, net ir tarp labiau išsilavinusių, peržengia tik Čekija.

Šios šalys taip pat pirmauja ir tarp žemesnio išsilavinimo grupių, nors rodikliai čia mažesni: Čekijoje – 41 proc., Velse – 31 proc., Prancūzijoje – 24 proc., Nyderlanduose – 21 proc.

Kai kuriose valstybėse skaitmeninio sveikatos raštingumo rodikliai itin žemi. Italijoje jie siekia 9 proc. tarp aukštesnio išsilavinimo žmonių ir 5 proc. tarp žemesnio išsilavinimo. Rumunijoje abiejose grupėse fiksuojama po 9 proc., o Belgijoje – atitinkamai 11 proc. ir 10 proc.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasitikėjimo kūrimas yra esminė sąlyga, norint paskatinti aktyvesnį skaitmeninių sveikatos technologijų naudojimą.

Telekonsultacijų dalis visų gydytojų konsultacijų struktūroje Europoje taip pat smarkiai skiriasi.

Ekspertai akcentuoja, kad prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų yra vienas svarbiausių elementų, leidžiančių sėkmingai plėtoti skaitmenines sveikatos paslaugas.

„Šalys, turinčios gerai išvystytus elektroninius sveikatos įrašus ir platformas, kurios leidžia sklandžiai keistis duomenimis, gali daug lengviau plėsti telekonsultacijų paslaugas“, – „Euronews Health“ sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenų, dirbtinio intelekto ir skaitmeninės sveikatos vadovas David Novillo Ortiz.