Vienur kontracepcija nieko nekainuoja, kitur tai prabanga: reitingas atskleidė didįjį atotrūkį Europoje
2025 metų pabaigoje Europoje kilusi sumaištis dėl didelių kiekių sukauptų kontraceptikų išryškino seniai žinomą problemą: modernių, veiksmingų ir įperkamų kontracepcijos priemonių prieinamumas Europos Sąjungoje (ES) išlieka nevienodas.
„Europos parlamentinis forumas seksualinėms ir reprodukcinėms teisėms“ (EPF) 2026 metų Kontracepcijos politikos atlase pateikia valstybių reitingą pagal kontraceptikų prieinamumą. Jau antrus metus iš eilės aukščiausias pozicijas užima Prancūzija (97,9 proc.), Portugalija (93,8 proc.), Liuksemburgas (93,3 proc.) ir Belgija (89,8 proc.).
Nors Belgija išliko tarp lyderių, jos įvertinimas per metus šiek tiek sumažėjo – nuo 90,3 proc. 2025 metais iki 89,8 proc. 2026-aisiais.
Vertinant platesnį Europos kontekstą, Jungtinė Karalystė reitinge atsiduria antroje vietoje po Prancūzijos, surinkdama 95,8 proc.
Tuo metu reitingo apačioje ES viduje – Slovakija (32,2 proc.), Vengrija (36,9 proc.) ir Lenkija (38,9 proc.). Žvelgiant į visą žemyną, penketuką nuo galo papildo Turkija (37,6 proc.) ir Rusija (37,8 proc.).
EPF atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje tarp vyrų populiarėja vazektomija kaip nuolatinė kontracepcijos priemonė. Skaičiuojama, jog privačioje Lenkijos sveikatos sistemoje per metus atliekama apie 5 tūkst. tokių procedūrų.
Rytų ir Vakarų atotrūkis
Per pastaruosius penkerius metus kontracepcijos situaciją Europoje reikšmingai paveikė pokyčiai reprodukcinės sveikatos priežiūros srityje ir stiprėjančios pronatalinės (gimstamumą skatinančios) politikos kryptys.
Pasak EPF, Europoje ir toliau ryškus Rytų bei Vakarų skirtumas kontracepcijos prieinamumo klausimu. Rytų Europos šalys dažniau atsiduria žemesnėse pozicijose dėl griežtesnių politikos sprendimų ir mažesnės paramos kontraceptikų prieinamumui.
Tuo tarpu Vakarų Europos valstybės, esančios reitingo viršuje, dažniau užtikrina kontracepcijos priemonių suteikimą po gimdymo. Būtent šios praktikos dažniausiai trūksta žemesnį įvertinimą turinčiose Rytų Europos šalyse.
EPF duomenimis, 15-oje ES valstybių kontraceptikai yra kompensuojami nacionalinėse sveikatos sistemose. Tai apima ir ilgalaikes grįžtamąsias kontracepcijos priemones, pavyzdžiui, gimdos spiralę (IUD) ar implantus.
Specialų kontraceptikų kompensavimą pažeidžiamoms grupėms (pavyzdžiui, bedarbiams ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms) taiko tik 10 ES šalių. Danijoje, Vokietijoje ir Italijoje tokia parama teikiama tik kai kuriuose regionuose.
Be to, EPF pažymi, kad internete plinta daugiau klaidinančios informacijos, o kai kuriose valstybėse įrodymais grįsti šaltiniai yra aktyviai blokuojami arba šalinami.
Vis dėlto oficiali informacija apie kontracepciją vyriausybių remiamose interneto svetainėse pateikiama 16-oje ES šalių, tarp jų – Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Švedijoje.
