Lietuva gali prarasti kas trečią žmogų: ES gyventojų iki 2100 m. sumažės 12 proc.
Europoje mažėja gimstamumas, o visuomenė sparčiai sensta. Naujausios „Eurostat“ prognozės rodo, kad 2025–2100 m. Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius turėtų sumažėti 11,7 proc. – nuo 452 mln. iki 399 mln. Tai reikštų 53 mln. gyventojų mažėjimą iki kito šimtmečio pradžios. Prognozėse įvertinta ir galima migracija.
Gyventojų skaičiaus pokyčiai Europoje bus labai netolygūs: vienose šalyse gyventojų daugės, kitose – mažės. Iš 30 vertintų Europos valstybių 12 iki 2100 m. turėtų augti, o 18 – trauktis.
Kur gyventojų mažės labiausiai?
Didžiausi prognozuojami nuosmukiai viršija 30 proc. Tai reiškia, kad iki 2100 m. šios šalys gali prarasti daugiau nei tris iš dešimties gyventojų:
Latvija (33,9 proc.), Lietuva (33,4 proc.), Lenkija (31,6 proc.) ir Graikija (30,1 proc.).
Daugiau nei 20 proc. gyventojų sumažėjimas prognozuojamas Bulgarijoje (28 proc.), Kroatijoje (27 proc.), Slovakijoje (26,7 proc.), Rumunijoje (24,3 proc.), Italijoje (24 proc.) ir Vengrijoje (22,5 proc.). Tai prilygtų maždaug kas ketvirto žmogaus netekčiai, o toks pokytis būtų itin reikšmingas.
Dar šešiose šalyse gyventojų mažėjimas turėtų siekti 10–20 proc.: Portugalijoje (19,3 proc.), Estijoje (19,1 proc.), Čekijoje (11,5 proc.), Suomijoje (10,7 proc.), Slovėnijoje (10,6 proc.) ir Vokietijoje (10,6 proc.).
Kur gyventojų daugės?
Trys šalys iki 2100 m. prognozuojamai augs daugiau nei 25 proc., nors jų populiacijos palyginti nedidelės: Liuksemburgas (36,4 proc.), Islandija (27,1 proc.) ir Malta (26 proc.).
Didesnis nei 10 proc. augimas numatomas ir Šveicarijoje (16,9 proc.), Airijoje (14,6 proc.), Norvegijoje (11,8 proc.) bei Švedijoje (10 proc.).
Skirtumus labiausiai lemia migracija
Vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl skirtingose šalyse prognozės taip išsiskiria, yra migracija ir amžiaus struktūra, sako Vienos demografijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Tomas Sobotka.
„Šią variaciją daugiausia lemia praeities ir prognozuojamų migracijos rodiklių skirtumai kartu su skirtinga amžiaus struktūra“, – teigė dr. T. Sobotka.
Pasak jo, šalys, kuriose dešimtmečius buvo žemas gimstamumas ir reikšminga emigracija, dažniausiai turi senesnę amžiaus struktūrą: mažiau jaunų žmonių ir mažiau gyventojų reprodukciniame amžiuje. Jis pridūrė, kad tam tikrą įtaką daro ir prognozuojami gimstamumo rodikliai, tačiau mažesniu mastu. Pietų Europos valstybėse gimstamumas paprastai buvo ir, tikėtina, išliks žemesnis nei kitose Europos dalyse.
Vienos demografijos instituto ekspertė dr. Anne Goujon taip pat pabrėžė, kad lemiamas veiksnys – natūralios kaitos (gimimų ir mirčių balanso) ir grynosios migracijos santykis.
„Nors visose ES šalyse gimstamumas yra žemas, valstybės, kuriose ilgą laiką išlieka didesnė imigracija, gali augti net ir po 2050 m. (pavyzdžiui, Liuksemburgas ir Malta). O šalys, kuriose gimstamumas žemas, migracijos srautai silpnesni arba grynosios migracijos balansas neigiamas, dažniausiai mažėja (pavyzdžiui, Latvija, Lietuva ir Lenkija)“, – sakė ji.
Kodėl mirtingumas ir gimstamumas nepaaiškina visų skirtumų?
„Max Planck“ demografinių tyrimų instituto atstovas dr. Dmitri Jdanov aiškina, kad gyventojų skaičiaus dinamiką lemia trys pagrindiniai veiksniai: mirtingumas, gimstamumas ir migracija.
Pasak jo, dabartinis gimstamumo lygis daugelyje šalių nepalaiko net esamo gyventojų skaičiaus, todėl be migracijos natūralus mažėjimas tampa neišvengiamas. Tuo pat metu prognozėse šalims priskiriami mirtingumo skirtumai nėra tokie dideli, kad galėtų paaiškinti ryškius demografinius skirtumus tarp valstybių.
„Migracija yra vienintelis veiksnys, galintis užtikrinti gyventojų augimą Europoje. Akivaizdu, kad prielaidos dėl migracijos skirtingose šalyse skiriasi“, – teigė dr. D. Jdanov.
Iš didžiųjų ES valstybių augs tik Ispanija
Tarp keturių didžiausių ES šalių pagal ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių (vadinamųjų „didžiojo ketverto“) tik Ispanija iki 2100 m. turėtų augti, nors ir nedaug – 1,3 proc.
Prancūzijoje prognozuojamas nedidelis 2,5 proc. mažėjimas. Vokietijoje gyventojų sumažėjimas turėtų siekti 10,6 proc., o Italijoje – net 24 proc.
Dr. T. Sobotka pabrėžė, kad Ispanijos gyventojų skaičių pastaruosius tris dešimtmečius palaikė itin didelė imigracija – nepaisant labai žemo gimstamumo.
Kalbėdamas apie Prancūziją, jis atkreipė dėmesį, kad šioje šalyje gimstamumas yra aukštesnis nei daugelyje kitų ES valstybių, o kiek jaunesnė gyventojų struktūra ir vidutinio dydžio imigracija turėtų padėti išlaikyti gyventojų skaičių gana stabilų.
Italijos atveju, anot eksperto, svarbūs du veiksniai – žemesnis gimstamumas ir itin senstanti visuomenė.
Keisis šalių „reitingai“: Ispanija aplenks Italiją
Prognozės rodo, kad 2025–2100 m. pasikeis ir didžiausių pagal gyventojų skaičių šalių rikiuotė. Ryškiausias pokytis – Ispanija turėtų aplenkti Italiją ir tapti trečia pagal gyventojų skaičių šalimi.
Per šį laikotarpį Italijoje gyventojų skaičius, tikėtina, sumažės apie 15 mln., o Ispanijoje – padidės maždaug 0,5 mln.
Iš 30 vertintų šalių didžiausią šuolį reitinge turėtų patirti Šveicarija (iš 15 vietos į 10), Airija (iš 21 į 17) ir Norvegija (iš 19 į 16). Didžiausi kritimai prognozuojami Bulgarijai (iš 16 į 20), Portugalijai (iš 10 į 13) ir Graikijai (iš 12 į 15).
Pokyčiai nebus tiesūs: kai kur gyventojų daugės, o vėliau mažės
Prognozuojami gyventojų skaičiaus pokyčiai iki 2100 m. daugelyje šalių nevyks tolygiai. Kai kur gyventojų skaičius kurį laiką augs, o vėliau pradės mažėti, todėl galutinis rezultatas gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis nei 2025 m.
Vertinant 2025 m. gyventojų skaičių kaip 100, matyti skirtingi augimo ir mažėjimo „modeliai“. Pavyzdžiui, ES mastu gyventojų skaičius turėtų nukristi žemiau dabartinio lygio jau apie 2040 m. Ispanijoje prognozuojamas maždaug 10 proc. kilimas iki 2055 m., tačiau vėliau – grįžimas prie santykinai nedidelio prieaugio, apie 1 proc. virš 2025 m. lygio 2100 m.
Tuo metu kai kurios šalys visą laikotarpį patirs nuolatinį mažėjimą. Italijoje kritimas prognozuojamas staigesnis, o Vokietijoje – nuoseklesnis ir lėtesnis.
Iki 2100 m. kas trečias europietis bus vyresnis nei 65 metų
Pagal amžiaus grupes ES iki 2100 m. turėtų smarkiai pasenti. 85 metų ir vyresnių gyventojų dalis, prognozuojama, daugiau nei patrigubės – nuo 3,2 proc. 2025 m. iki 10,8 proc. 2100 m. Tai reiškia, kad daugiau nei vienas iš dešimties ES gyventojų bus 85 metų ar vyresnis.
66–84 metų amžiaus grupės dalis taip pat turėtų išaugti – nuo 17,6 proc. iki 21,8 proc. Bendrai paėmus, vyresni nei 65 metų žmonės sudarys beveik trečdalį ES gyventojų, kai šiandien jų dalis artimesnė penktadaliui.
Tuo pačiu metu visų jaunesnių amžiaus grupių dalis mažės. Darbingo amžiaus (31–65 metų) gyventojų, kurie sudaro ekonomikos pagrindą, dalis turėtų smukti nuo 47,8 proc. iki 40,5 proc.
