Piemens radinys Argentinoje privertė nustėrti: po žeme slėpėsi 155 milijonų metų senumo dinozauras
Mokslininkų teigimu, nauja radimvietė gali reikšmingai papildyti žinias apie šių gyvūnų evoliuciją Pietų pusrutulyje.
Argentinoje piemuo atsitiktinai aptiko maždaug 155 milijonų metų senumo milžiniško dinozauro liekanas. Tyrėjai skelbia, kad tai – iki šiol nežinomas ilgakaklis dinozauras, pavadintas Bicharracosaurus dionidei.
Vokietijos ir Argentinos mokslininkų grupės vertinimu, šio gyvūno ilgis galėjo siekti apie 20 metrų.
Paaiškinama, kad dinozauras pavadintas piemens Dionide Mesi garbei – būtent jis ir aptiko liekanas. Genties pavadinimas kilęs iš ispaniško žodžio bicharraco, reiškiančio „didelį gyvūną“. Šiuo metu fosilijos saugomos Paleontologijos muziejuje „Egidio Feruglio“.
Tarp radinių – daugiau kaip 30 kaklo, krūtinės ir uodegos slankstelių, kelios šonkaulių dalys bei dubens fragmentas. Kaulų sandara rodo, kad tai buvo suaugęs individas, gyvenęs senoviniame pietiniame žemyne Gondvanoje.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad skeletas turi panašumų su Afrikoje aptiktu Giraffatitan – brachiozauridams priskiriamu dinozauru iš Tanzanijos. Tačiau kai kurios ypatybės, ypač slankstelių sandara, primena Diplodocus ir jo giminaičius iš Šiaurės Amerikos.
„Ilgakakliai dinozaurai – zauropodai – su masyviais kūnais, ilgais kaklais ir uodegomis bei mažomis galvomis daugeliui įkūnija „tipinį“ dinozauro vaizdinį. Šiai grupei priklauso didžiausi sausumos gyvūnai istorijoje, kurių ilgis galėjo siekti 40 metrų; vieni žinomiausių – Diplodocus ir Brachiosaurus“, – rašoma straipsnyje.
Tyrimo autorė, Miuncheno Liudvigo Maksimiliano universiteto doktorantė Alexandra Reutter teigia, kad evoliucinė analizė rodo šio gyvūno giminingumą brachiozauridams. Pasak jos, tai gali būti pirmasis juros periodo brachiozauridų radinys Pietų Amerikoje.
Tyrimo vadovas Oliveris Rauhutas pabrėžė, jog atradimas yra ypač svarbus. Iki šiol vėlyvosios juros zauropodų evoliucija daugiausia buvo aiškinama Šiaurės pusrutulio radiniais, o pietuose ilgą laiką buvo žinoma tik viena itin reikšminga vietovė Tanzanijoje. Naujoji radimvietė Argentinos Čubuto provincijoje, mokslininkų teigimu, leidžia gerokai praplėsti supratimą apie šių gyvūnų raidą Pietų pusrutulyje.
Taip pat primenama, kad Jungtinėje Karalystėje neseniai aptikta maždaug 310 milijonų metų senumo ryklio kiaušinio kapsulė. Šis radinys laikomas itin retu, nes minkštųjų audinių struktūros tokio tipo fosilijose beveik niekada neišlieka. Mokslininkai pažymi, kad išlikusi minkštoji struktūra leidžia spręsti, jog kiaušinių dėjimas jūrų plėšrūnams buvo būdingas jau prieš daugiau kaip 300 milijonų metų.
