Sugadinsite ne tik veją, bet ir žoliapjovę: štai kodėl po lietaus geriau nepjauti žolės

Po lietaus ar vejos laistymo geriausia neskubėti ir palaukti, kol žolė išdžius. Specialistai pataria veją pjauti tik praėjus bent 24 valandoms po kritulių ar intensyvaus laistymo – priešingu atveju galima pakenkti ir vejai, ir pačiai žoliapjovei.

Nors techniškai šlapią žolę pjauti įmanoma, toks sprendimas dažnai sukelia daugiau problemų nei naudos. Drėgmė skatina koroziją, o pats pjovimas šlapiomis sąlygomis gali pernelyg apkrauti žoliapjovės variklį ir peilius.

„Nesvarbu, ar žolė sudrėkusi nuo lietaus, purkštuvų ar ryto rasos – drėgnos žolės pjovimas dažnai atneša daugiau žalos nei naudos“, – teigiama straipsnyje.

Toliau pateikiamos pagrindinės priežastys, kodėl verta laikytis 24 valandų taisyklės.

1. Nelygus pjovimas

Šlapia žolė dažnai būna palinkusi skirtingais kampais ir nevienodo aukščio, todėl nupjaunama netolygiai. Dėl to veja gali atrodyti lopais, o kai kuriose vietose gali likti „tarpų“.

2. Žolės gumulavimasis ir užsikimšimai

Sunkesnė, drėgna žolė linkusi sulipti į gumulus, todėl žoliapjovė dažniau užsikemša, dirba sunkiau ir ją tenka dažniau valyti. Nupjauta šlapia žolė gali kauptis po korpusu, stabdyti darbą, o palikta ant vejos – sudaryti sąlygas pelėsiui ar grybeliui.

3. Ligos plinta greičiau

Drėgna žolė pjovimo metu dažniau ne švariai nukertama, o suplėšoma. Tokie pažeidimai tampa „vartais“ ligoms. Be to, šlapia veja ypač pažeidžiama grybelinių infekcijų, kurios gali sukelti žolės išblykšimą, džiūvimą ar dėmių atsiradimą.

„Šlapi žolės stiebai gali prilipti prie peilių ir kitų žoliapjovės paviršių, o taip išnešiojami po visą kiemą. Jei liga jau yra, nupjauta žolė gali ją dar labiau išplatinti“, – rašoma straipsnyje.

4. Dirvos pažeidimai

Pjaunant sunkesne žoliapjove minkštą, drėgną dirvą, ji gali būti suslėgta. Dėl to šaknims sunkiau pasisavinti maisto medžiagas, o vejos būklė prastėja.

„Kai ratai važiuoja per minkštą, drėgną dirvą, vejoje gali likti provėžos. Tokie grioveliai nelygina paviršių, apsunkina būsimą pjovimą ir gali neigiamai paveikti drenažą“, – nurodoma straipsnyje.

5. Žoliapjovės gedimai ir rūdys

Ant korpuso ar peilių besikaupianti šlapia nupjauta žolė skatina rūdžių atsiradimą. Taip pat drėgnos žolės pjovimas gali greičiau atšipinti peilius.

Be to, užsikimšimai sukelia didesnę apkrovą, todėl žoliapjovė gali pradėti kaisti, strigti ar net sugesti – vėliau gali prireikti remonto.

6. Saugumo rizika

Šlapias paviršius yra slidus, todėl pjaunant veją padidėja paslydimo ir kritimo rizika, ypač šlaituose. Tai gali baigtis traumomis, todėl dar viena priežastis palaukti, kol žolė išdžius.