ES žaliasis mokestis tapo peiliu Ukrainos pramonei: pirkėjai bėga, o gamyklos stoja
Ukrainos plieno gamintojai teigia, kad naujasis Europos Sąjungos anglies dioksido pasienio mokestis jau verčia Europos pirkėjus atšaukti užsakymus ir kelia grėsmę vienam svarbiausių karo nualintos šalies eksporto pajamų šaltinių.
Anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas (CBAM), įsigaliojęs sausį, numato, kad tam tikrų už ES ribų pagamintų pramoninių prekių importuotojai turi mokėti anglies mokestį. Šis reikalavimas taikomas ir plienui. Mechanizmo tikslas – paskatinti taršiausias pramonės šakas atsisakyti iškastinio kuro ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Tačiau Ukrainos plieno pramonės atstovai, kurie jau patiria Rusijos plataus masto invazijos padarinius, tvirtina, kad jiems būtina laikina išimtis iš CBAM taikymo. Pasak jų, naujoji tvarka jau atbaidė nuolatinius pirkėjus.
Metalai yra viena didžiausių Ukrainos eksporto sričių – 2023 m. jos vertė siekė beveik 4 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinė rinka yra Europos Sąjunga, o vien Lenkija sudaro maždaug trečdalį Ukrainos metalo eksporto.
Praėjusią savaitę apskritojo stalo diskusijoje vienos didžiausių Ukrainos plieno įmonių „ArcelorMittal Kryvyi Rih“ vadovas teigė, kad CBAM jo bendrovei Europos rinką uždarė „beveik akimirksniu“.
„Kai klientai sužinojo apie papildomą mokestį (CBAM įmoką) – nuo 60 iki 90 JAV dolerių už toną, jie atšaukė visus 2026 m. pirmojo ketvirčio užsakymus – apie 300 tūkst. tonų“, – sakė Mauro Longobardo.
Bendrovė taip pat pranešė, kad sustabdė vienos gamyklos veiklą ir dėl susidariusios situacijos prarado mažiausiai 3 400 darbo vietų, nes neatsirado kitos rinkos, galinčios sugerti produkciją, kuri anksčiau buvo skirta ES šalims.
Su panašiais iššūkiais susiduria ir didžiausia Ukrainos kasybos ir plieno gamybos grupė „Metinvest“.
„Europos Sąjunga yra pagrindinė Ukrainos plieno gamintojų rinka, tačiau jie dirba gerokai prastesnėmis sąlygomis nei konkurentai“, – rašytiniame komentare teigė „Metinvest“ atstovas. Pasak jo, formaliai CBAM siekia aplinkosauginių tikslų, tačiau praktiškai veikia ir kaip Europos rinkos apsaugos priemonė.
Tuo metu Europoje plieno ir cemento sektorių lobistai CBAM dažniausiai vertina palankiai, nes mechanizmas, jų teigimu, suvienodina konkurencines sąlygas su užsienio gamintojais, kuriems taikomi silpnesni taršos reikalavimai ir kurie dėl to galėtų užtvindyti ES pigesniais, tačiau labiau teršiančiais produktais.
Ukrainoje pramonė patiria ir karo sukeltą sukrėtimą. Dar derybų dėl CBAM pradžioje tiek Ukrainos, tiek Rusijos gamintojai tvirtino, kad anglies režimas gali nesąžiningai smogti jų sektoriams. Vėliau, po 2022 m. invazijos, daug svarbių plieno gamybos teritorijų Rytų Ukrainos Donbaso regione buvo smarkiai nuniokotos.
„Dirbame apšaudymo sąlygomis, susiduriame su energijos tiekimo sutrikimais, darbuotojų praradimu ir nuolatiniu neapibrėžtumu“, – teigė „Metinvest“ atstovas. „Todėl kreipiamės į Europos partnerius: Ukraina pasirengusi judėti pagal ES taisykles, tačiau jai reikia pereinamojo laikotarpio sprendimų ir paramos, kad galėtų pasirengti šiems reikalavimams.“
„Metinvest“ taip pat siūlė ES apsvarstyti galimybę potencialias CBAM įmokas už Ukrainos plieną nukreipti į specialias sąskaitas. Tokios lėšos galėtų būti panaudotos Ukrainos įmonių modernizavimui ir kartu didintų Europos technologijų paklausą.
Praėjusiais metais Ukraina buvo viena didžiausių plieno eksportuotojų į ES kartu su Indija ir Kinija. Tuo pat metu CBAM ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) skatina vietos gamintojus pereiti prie mažiau taršios gamybos ir daugiau produkcijos realizuoti Europos rinkoje, kur galioja anglies kainodaros taisyklės.
ES lygiu pastaruoju metu vis dažniau taikomos ir protekcionistinės priemonės. Pirmadienio vakarą Europos Sąjunga pasiekė laikiną susitarimą perpus sumažinti viso importuojamo užsienietiško plieno kiekius ir dideliems užsakymams taikyti reikšmingus muitus, siekiant palankiau vertinti ES pagamintą plieną.
