Pamirškite dietas: mokslininkai įvardijo du paprastus įpročius, kurie padeda tirpdyti kilogramus

Šiuolaikiniame skubėjime dažnai ieškoma svorio mažinimo patarimų, kuriuos būtų lengva pritaikyti ir išlaikyti. Naujas tyrimas išskyrė du paprastus mitybos įpročius, siejamus su mažesniu kūno masės indeksu (KMI): ilgesnis naktinis badavimas ir ankstesni pusryčiai.

Ispanijoje veikiančio „Barcelona Institute for Global Health“ (ISGlobal) komandos vadovaujami mokslininkai išanalizavo 7 074 40–65 metų žmonių mitybos bei svorio duomenis. Tyrėjai nustatė, kad ankstyvesni pusryčiai ir ankstyvesnė vakarienė, kai tarp jų nevalgoma, buvo susiję su mažesniais KMI rodikliais po penkerių metų.

Nors KMI laikomas ne visada tiksliai nutukimą atspindinčiu rodikliu, šie rezultatai papildo augantį tyrimų skaičių, nagrinėjantį, kaip valgymo laikas gali paveikti sveikatą.

Tyrėjų teigimu, pastebėtos sąsajos gali būti susijusios su cirkadiniais ritmais – vidiniais biologiniais laikrodžiais, veikiančiais 24 valandų ciklu ir „nurodančiais“, kada organizmui laikas ilsėtis, o kada – aktyvuotis.

„Mūsų rezultatai, atitinkantys ir kitų naujausių tyrimų išvadas, rodo, kad ilgesnis naktinis badavimas gali padėti palaikyti sveiką kūno svorį, jei kartu vakarieniaujama ir pusryčiaujama anksčiau“, – teigė ISGlobal epidemiologė Luciana Pons-Muzzo.

„Manome, kad taip gali būti todėl, jog ankstesnis valgymas labiau dera su cirkadiniais ritmais ir leidžia efektyviau deginti kalorijas bei reguliuoti apetitą, o tai gali padėti palaikyti sveiką svorį“, – pridūrė ji.

Analizuodami duomenis mokslininkai taikė kelis statistinius metodus ir atsižvelgė į tokius veiksnius kaip amžius ar miegas. Jie nustatė, kad vėlesni pusryčiai ir dažnesnis valgymas siejosi su didesniu KMI, o ilgesnis naktinis badavimas – su mažesniu KMI.

„Šios sąsajos buvo ypač ryškios moterims prieš menopauzę“, – pažymėjo tyrėjai.

Komanda taip pat atliko klasterinę analizę, kuri leido suskirstyti dalyvius pagal jų mitybos įpročius. Tai padėjo aiškiau įvertinti pagrindines tyrimo išvadas ir atskirai analizuoti vyrus bei moteris.

Vienas iš nustatytų profilių buvo būdingas tik vyrams: šiai grupei priskirti asmenys pirmą kartą valgydavo po 14 val., vidutiniškai badaudavo naktį 17 valandų ir dažniau vartojo alkoholį, rūkė bei buvo bedarbiai.

„Tai, ką pastebėjome tarp vyrų pogrupio, kurie praktikuoja protarpinį badavimą praleisdami pusryčius, yra tai, kad toks įprotis neturi įtakos kūno svoriui“, – teigė ISGlobal epidemiologė Camille Lassale.

„Kiti intervenciniai tyrimai su nutukimu sergančiais dalyviais parodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje ši taktika nėra veiksmingesnė už paprastą kalorijų sumažinimą“, – pridūrė ji.

Tyrimo pobūdis neleidžia įrodyti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio, tačiau gautos sąsajos laikomos reikšmingomis. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jei pusryčiai praleidžiami siekiant sumažinti kalorijų kiekį, gali būti naudingiau neatsisakyti pusryčių, o paankstinti vakarienę ir pusryčiauti anksčiau.

„Yra skirtingų būdų praktikuoti vadinamąjį protarpinį badavimą, o mūsų tyrimas susijęs su vienu iš jų – naktiniu badavimu“, – aiškino C. Lassale.

Mokslininkų teigimu, ilgesnis naktinis badavimas ir ankstesni pusryčiai gali geriau sutapti su vidiniais organizmo „laikrodžiais“, kurie, tikėtina, susiję su insulino gamybos reguliavimu ir riebalų kaupimosi valdymu. Vis dėlto pabrėžiama, kad tam patvirtinti reikės daugiau tyrimų.

Pasak autorių, svarbų vaidmenį gali atlikti ir miegas. Žinoma, kad pakankamas poilsis yra būtinas sveikatai, o šiame tyrime išskirti valgymo įpročiai gali būti palankesni geresniam miego režimui.

Ateityje mokslininkai siūlo vykdyti ilgesnės trukmės tyrimus su didesnėmis ir įvairesnėmis žmonių grupėmis, taip pat atlikti intervencijas klinikiniuose tyrimuose – dalyviams pateikiant konkrečias valgymo laiko rekomendacijas ir stebint pokyčius.

„Mūsų tyrimas yra dalis besiformuojančios mokslinių tyrimų krypties, vadinamos chronomityba, kuri analizuoja ne tik ką valgome, bet ir kada bei kiek kartų per dieną valgome“, – teigė ISGlobal epidemiologė Anna Palomar-Cros.

„Šios krypties pagrindas – žinojimas, kad neįprasti maisto vartojimo modeliai gali konfliktuoti su cirkadine sistema – vidinių laikrodžių rinkiniu, reguliuojančiu nakties ir dienos ciklus bei juos lydinčius fiziologinius procesus“, – pridūrė ji.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity.