Kiek kavos puodelių per dieną saugo psichiką? Mokslininkai įvardijo aukso vidurį
Ar kasdienis kavos gėrimas gali turėti apsauginį poveikį psichikos sveikatai? Naujas tyrimas rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne psichikos sutrikimų rizika.
Tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Affective Disorders“, atskleidė, kad du–trys puodeliai kavos per dieną gali būti palankūs psichikos sveikatai, o šis ryšys ypač ryškus vyrų grupėje.
Vis dėlto nustatyta ir priešinga tendencija: išgeriant penkis ar daugiau puodelių per dieną, buvo fiksuojama didesnė psichikos sutrikimų rizika.
Mokslininkai analizavo daugiau kaip 460 tūkst. „UK Biobank“ dalyvių duomenis. Tai didelė prospektyvinė kohorta, apimanti 40–69 metų amžiaus žmones. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp kasdienio kavos vartojimo ir įvairių psichikos sutrikimų.
Dalyviai atsakė į klausimus apie tai, kiek kavos išgeria per dieną ir kokią kavą renkasi – be kofeino, tirpią ar maltą. Vėliau jie buvo stebimi vidutiniškai 13,4 metų.
Rezultatai parodė vadinamąjį J formos ryšį: tiek geriantiems labai mažai, tiek vartojantiems itin daug kavos, nauda nebuvo tokia pati kaip saikingai kavą geriantiems žmonėms.
Tyrime pažymėta, kad sąsaja tarp kavos vartojimo ir nuotaikos sutrikimų vyrams buvo stipresnė nei moterims.
„Šiuo metu vis labiau domimasi mitybos ir mitybos įpročių vaidmeniu psichikos sutrikimų prevencijoje ir valdyme“, – rašė tyrimo autoriai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, daugiau nei vienas milijardas žmonių gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais.
PSO taip pat įspėja, kad tokios būklės kaip nerimas ir depresija yra antra pagal dydį ilgalaikės negalios priežastis, lemianti sveiko gyvenimo metų praradimą.
Anot tyrimo autorių, būtinos prevencinės strategijos, kurios padėtų suvaldyti „psichikos sutrikimų pandemiją“.
Kaip kava gali padėti?
Kavoje yra daugiau nei tūkstantis biologiškai aktyvių junginių, tarp jų – kofeinas, polifenoliai, melanoidinai ir diterpenai.
Tyrimas leidžia manyti, kad priešuždegiminis tokių medžiagų kaip kofeinas ir chlorogeninė rūgštis poveikis gali iš dalies paaiškinti mažesnę psichikos sveikatos sutrikimų riziką tarp saikingai kavą vartojančių žmonių.
Autoriai nurodo, kad kofeinas gali turėti neuroprotekcinį poveikį dviem būdais: aktyvindamas A1R receptorius, siejamus su antidepresiniu poveikiu, ir slopindamas A2AR receptorius, kurie gali sumažinti streso sukeltus nervų sistemos funkcijų sutrikimus.
Taip pat primenama, kad ankstesniuose tyrimuose kofeino priešuždegiminės savybės buvo siejamos su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
