5 laipsniais šalčiau ir jokių kritulių: kaip branduolinis konfliktas Europoje pakeistų klimatą?
Net ir ribotas branduolinių smūgių scenarijus prie Ukrainos ir Rusijos sienos galėtų sukelti klimato pokyčius, kurie būtų juntami toli nuo konflikto zonos. Tokias išvadas pateikia britų mokslininkų atliktas modeliavimas, kuriame vertinta, kaip į atmosferą patekę degimo produktai paveiktų temperatūrą, kritulius ir žemės ūkį.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta ne kariniams ar politiniams veiksniams, o vadinamajam branduolinės žiemos rizikos mechanizmui. Modeliuotas vidutinio masto konflikto scenarijus, kuriame po sprogimų ir masinių gaisrų į atmosferą patektų apie 5 mln. tonų suodžių, dar vadinamų juodąja anglimi.
Kaip keistųsi temperatūra ir krituliai?
Modeliavimas rodo, kad suodžiams pakilus į stratosferą, jie sumažintų Saulės spinduliuotę, pasiekiančią Žemės paviršių, todėl klimatas pastebimai atvėstų. Pirmaisiais metais vidutinė temperatūra Šiaurės pusrutulyje galėtų sumažėti maždaug 1 laipsniu, o kai kuriuose regionuose kritimas būtų gerokai didesnis.
Pagal pateiktus skaičiavimus, Rusijoje temperatūra kai kuriais atvejais galėtų kristi iki 5 laipsnių žemiau daugiametės normos, Jungtinėse Amerikos Valstijose – iki 4 laipsnių. Tokie pokyčiai ypač pavojingi dėl poveikio vegetacijos sezonui, šalnų rizikai ir vandens balansui.
Kartu mažėtų kritulių kiekis, o tai tiesiogiai smogtų žemės ūkiui ir maisto tiekimo grandinėms. Modeliuota, kad vidutinėse Šiaurės pusrutulio platumose kritulių sumažėjimas galėtų siekti 20–40 proc., o kai kuriose Azijos ir Vakarų Afrikos vietovėse – iki 80 proc.
Tuo pat metu Pietų pusrutulyje prognozuojamas priešingas efektas: nedidelis atšilimas ir vietomis padidėję krituliai. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad net ir tokie „teigiami“ pokyčiai nebūtinai kompensuotų globalius nuostolius, nes maisto gamyba ir logistika yra stipriai tarpusavyje susietos.
Radiacijos pernaša ir ilgalaikis poveikis
Atskira rizika – radioaktyvioji tarša, kuri gali būti pernešama kartu su suodžių dalelėmis dideliais atstumais. Tyrime išskiriami ilgiau išliekantys izotopai, tokie kaip cezis-137 ir stroncis-90, kurie, priklausomai nuo atmosferos cirkuliacijos, gali nusėsti labai toli nuo sprogimų vietų.
Modeliuojama, kad reikšminga šių medžiagų dalis galėtų pasiekti ir Pietų pusrutulį. Tai reikštų, kad pasekmės būtų juntamos ne tik Europoje ar Šiaurės Amerikoje, bet ir tolimuose regionuose, priklausomai nuo to, kaip susiformuotų dūmų ir aerozolių pernašos keliai.
Klimato sistema, tyrėjų vertinimu, atsistatytų palaipsniui: maždaug du trečdaliai juodosios anglies nusėstų per ketverius metus. Pagrindiniai klimato rodikliai, kaip numatoma, artėtų prie įprasto lygio per maždaug šešerius metus, tačiau ekonominės ir sveikatos pasekmės galėtų tęstis ilgiau.
Mokslininkai pabrėžia, kad pavojingiausias būtų kelių veiksnių sutapimas: radiacinis poveikis, staigus klimato stresas ir galimas maisto trūkumas. Net valstybės, esančios toli nuo konflikto, galėtų susidurti su netiesioginėmis pasekmėmis per globalias maisto kainas, tiekimo trikdžius ir sveikatos rizikas.
Tokie scenarijai laikomi mažai tikėtinais, tačiau moksliniai modeliai naudojami tam, kad būtų aiškiau suprantami net ir kraštutinių įvykių mechanizmai bei galimos grandininės pasekmės. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad klimatinis branduolinio konflikto poveikis nebūtų lokalus ir galėtų paliesti pasaulines sistemas.
