0,0 l/100 km ekrane: kodėl laisva pavara yra didžiausia vairuotojų klaida ir kaip stabdyti teisingai?
Taisyklinga greičio mažinimo technika yra vienas svarbiausių ekonomiško vairavimo pagrindų ir kartu patikimas būdas išlaikyti visišką automobilio kontrolę. Važiuojant įjungta pavara prireikus galima iš karto greičiau pagreitėti – nereikia skubiai ieškoti tinkamo pavaros santykio.
Daugeliui atrodo, kad įjungti laisvą pavarą yra logiškiausias būdas taupyti degalus. Tačiau šiuolaikinių automobilių valdymo elektronika veikia kitaip: kai nuimate koją nuo akceleratoriaus, bet automobilis rieda su įjungta pavara, kompiuteris visiškai nutraukia degalų padavimą. Todėl momentinių sąnaudų rodmuo tokioje situacijoje gali rodyti tiksliai 0,0 l/100 km.
Važiavimas be įjungtos pavaros realiai turi prasmę beveik tik vienu atveju – kai iki sustojimo dar labai ilgas atstumas ir norite maksimaliai išnaudoti automobilio inerciją, kad jis laisvai ir lėtai riedėtų. Visais kitais atvejais greičio mažinimas įjungta pavara be akceleratoriaus yra naudingesnis ir saugesnis. Papildomas privalumas – galimybė akimirksniu pagreitėti, jei kelyje nutinka kas nors netikėto.
Stabdymas varikliu ypač efektyvus automobiliuose su mechanine pavarų dėže, tačiau reikalauja šiek tiek pojūčio ir sklandžių veiksmų. Pirmas žingsnis visuomet tas pats: visiškai atleisti akceleratorių. Tuomet mažėja variklio sūkiai ir prasideda natūralus lėtėjimas.
Pavaras reikėtų jungti nuosekliai – pavyzdžiui, iš penktos į ketvirtą, tuomet į trečią – stebint, kad tachometro rodyklė nė akimirkai nepriartėtų prie raudonos zonos. Per staigi redukcija, pavyzdžiui, praleidžiant kelias pavaras ir įjungiant antrą važiuojant dideliu greičiu, sukelia dideles apkrovas pavarų dėžės mechanizmui. Ant apsnigto ar apledėjusio kelio tokia klaida dažnai baigiasi varančiųjų ratų slydimu ir visišku kontrolės praradimu net visiškai tiesioje atkarpoje.
Automobilyje su automatine pavarų dėže stabdyti varikliu paprasta: dažniausiai pakanka perjungti dėžę į rankinį režimą ir sumažinti pavarą mentelėmis prie vairo arba pavarų selektoriumi.
Senesniuose automobiliuose, kuriuose nebuvo sekvencinio režimo, automatinės dėžės turėdavo padėtis, pažymėtas skaičiais 1, 2 arba 3. Jas pasirinkus, dėžė palaikydavo didesnius variklio sūkius ir neleisdavo įjungti aukštesnės pavaros – tai ypač pasiteisindavo leidžiantis nuo kalno.
Jei įprastame vidaus degimo varikliu varomame automobilyje lėtėjant energija galiausiai tiesiog prarandama, tai elektrifikuotuose modeliuose procesas vyksta kitaip. Hibriduose ir elektromobiliuose tai vadinama rekuperacija – jos tikslas yra atgauti kinetinę energiją ir nukreipti ją atgal į traukos akumuliatorių.
Elektrifikuoti modeliai dažnai siūlo specialius važiavimo režimus, kurie sustiprina energijos atgavimą. Juos įjungus, atleidus akceleratorių automobilis ima lėtėti taip ryškiai, kad sistema automatiškai įjungia galinius stabdžių žibintus. Tai leidžia mieste judėti sklandžiau ir neretai beveik nenaudoti įprasto stabdžio pedalo.
