Vandens atsargos senka akyse: sužinokite, koks pavojus gresia milijonams regiono gyventojų
Ledynų tirpimas Vidurinėje Azijoje vis labiau kelia grėsmę vandens ištekliams, ekonominiam stabilumui ir regiono saugumui. Reaguodamos į situaciją, regiono valstybės pradeda naujas mokslines ir politines iniciatyvas, praneša portalas „Times of Central Asia“.
Jungtinių Tautų vertinimu, kalnų ledynai visame pasaulyje traukiasi neregėtu tempu. Kylant pasaulinei temperatūrai, šilti laikotarpiai užsitęsia, o žiema trumpėja, todėl ledynų nykimas spartėja. Ledynai yra itin svarbi pasaulinės vandens sistemos dalis: juose sukaupta apie 70 proc. gėlo vandens atsargų, o beveik du milijardai žmonių tiesiogiai priklauso nuo šių išteklių. Be to, ledynai atlieka klimato reguliavimo funkciją – atspindi saulės spinduliuotę ir mažina Žemės paviršiaus šilimą.
Klimato kaitos padarinius vis labiau jaučia ir Vidurinė Azija. Regionui didėja vandens stygiaus rizika – ne tik žemės ūkiui, bet ir gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu. Vanduo yra kertinis penkių posovietinių regiono valstybių ekonomikų veiksnys: Kazachstano, Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos ir Turkmėnistano.
Kirgizijoje ir Tadžikistane, kurių didžiąją teritorijos dalį sudaro kalnai, hidroenergija sudaro pagrindinę energetinių išteklių dalį, o vanduo taip pat yra ir eksporto prekė. Tuo metu Uzbekistane ir Turkmėnistane, esančiuose žemupyje, vanduo, atitekantis iš Tadžikistano ir Kirgizijos kalnų, naudojamas medvilnės laukams drėkinti – medvilnė yra viena svarbiausių šių šalių eksporto prekių.
Ypač pažeidžiamas dėl ledynų tirpimo yra Tadžikistanas. Turimais duomenimis, iš maždaug 14 tūkst. ledynų, kadaise buvusių šalies teritorijoje, daugiau nei 1000 jau išnyko, o bendras jų tūris sumažėjo beveik trečdaliu. Kartu būtent šie ledynai sudaro daugiau nei 60 proc. visų regiono vandens išteklių.
Kirgizijoje ledynų plotas per pastaruosius 50–70 metų sumažėjo maždaug 16 proc. Prognozuojama, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki XXI amžiaus pabaigos reikšminga ledynų dalis gali išnykti, o tai keltų grėsmę milijonams regiono gyventojų.
„Times of Central Asia“ primena, kad Tadžikistano iniciatyva Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2025 metus paskelbė Tarptautiniais ledynų apsaugos metais. Praėjusių metų gegužę Dušanbėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje priimta Dušanbės deklaracija, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl spartėjančio ledynų, sniego dangos ir amžinojo įšalo nykimo. Dokumente pabrėžta, kad tai gali turėti ekosistemoms ir ekonomikai potencialiai negrįžtamų pasekmių.
Vidurinės Azijos valstybės taip pat rengia bendrus prisitaikymo mechanizmus. Pagrindinės priemonės apima ledynų būklės stebėseną, vieningo regioninio registro kūrimą ir vandens politikos koordinavimą.
