„Tai – karo nusikaltimai“: JT vadovas rėžė tiesą apie JAV, Izraelį ir Iraną bei įvardijo vienintelį laimėtoją

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad, didėjant smūgiams ir atsakomiesiems veiksmams prieš energetikos objektus, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog abi konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano pusės galėjo padaryti karo nusikaltimų.

Vizito Briuselyje metu, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, jis išskirtiniame interviu „POLITICO“ akcentavo, kad energetikos infrastruktūra turi būti laikoma neliečiama.

„Jei vykdomi išpuoliai prieš Irano energetikos infrastruktūrą arba Irano smūgiai prieš energetikos infrastruktūrą, manau, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimu“, – sakė António Guterresas.

Pasak jo, augantis civilių aukų skaičius taip pat didina riziką, kad abiem pusėms gali būti metami kaltinimai dėl karo nusikaltimų.

„Nematau jokio skirtumo. Nesvarbu, kas taikosi į civilius. Tai visiškai nepriimtina“, – pabrėžė JT vadovas.

Trečiadienį Izraelis smogė Irano Pietų Parso gamtinių dujų telkiniui. Vėliau Teheranas surengė atsakomąjį smūgį į didelį energetikos kompleksą Katare.

JAV ir Izraelio vyriausybių atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti António Guterresso pareiškimus.

JT vadovas ragino deeskaluoti situaciją regione ir teigė manantis, kad karo pabaiga didžiąja dalimi priklauso nuo JAV sprendimų bei politinės valios.

„Karas turi liautis… ir, manau, tai yra JAV rankose – jos gali jį sustabdyti. Tai įmanoma, tačiau priklauso nuo politinės valios tai padaryti“, – „EU Confidential“ tinklalaidėje, kurią veda Anne McElvoy, sakė António Guterresas.

Jis taip pat teigė esą įsitikinęs, kad Izraelio strateginis tikslas – visiškai sunaikinti Irano karinius pajėgumus ir pasiekti režimo pasikeitimą, o Iranas siekia kuo ilgiau išsilaikyti ir padaryti kuo daugiau žalos.

„Esu įsitikinęs, kad Izraelis, kaip strategiją, mato siekį visiškai sunaikinti Irano karinį pajėgumą ir pakeisti režimą. O, manau, Irano strategija – kuo ilgiau priešintis ir padaryti kuo daugiau žalos. Taigi raktas, kaip išspręsti problemą, yra tai, kad JAV nuspręstų pareikšti, jog jos padarė savo darbą“, – dėstė jis.

Anot António Guterresso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų įtikinti tuos, kuriuos reikia įtikinti, kad operaciją galima baigti.

JT generalinis sekretorius taip pat užsiminė, kad JAV sprendimas smogti Iranui, jo vertinimu, atitiko Izraelio strategiją įtraukti Jungtines Valstijas į karą.

„Neabejoju, kad tai atitiko Izraelio strategiją… įtraukti Jungtines Valstijas į karą. Šis tikslas buvo pasiektas. Tačiau tai sukelia dramatiškas kančias Irane, regione, net Izraelyje. Tai daro pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, o pasekmes dar per anksti numatyti. Todėl šį konfliktą privalome užbaigti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar nuo konflikto pradžios kalbėjosi su D. Trumpu, António Guterresas atsakė kategoriškai.

„Ne, ne, ne… Kalbuosi su tais, su kuriais man reikia kalbėtis. Bet tai ne muilo opera“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad palaiko ryšį su visomis pusėmis, įskaitant ir D. Trumpo administraciją, kai karo veiksmai persimetė į Persijos įlankos regioną.

„Visam pasauliui gyvybiškai svarbu, kad šis karas greitai pasibaigtų. Situacija tikrai slysta iš kontrolės, o pastarieji išpuoliai reiškia itin pavojingą eskalaciją“, – pabrėžė JT vadovas.

„POLITICO“ duomenimis, D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV nebuvo autorizavusios Izraelio smūgio Pietų Parso objektui, o Izraelis esą „smarkiai smogė“, taip sukeldamas klausimų, kokią realią įtaką Vašingtonas turi savo sąjungininkui.

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos supras, jog tai nuėjo per toli“, – sakė António Guterresas.

JT vadovas taip pat teigė manantis, kad ši krizė labiausiai naudinga Rusijai, kuri, pasak jo, laimi iš dėmesio nukreipimo nuo karo Ukrainoje.

„Rusija yra didžiausia Irano krizės naudos gavėja. Rusija – šalis, kuri iš to, kas vyksta šioje siaubingoje katastrofoje, išlošia daugiausia. Rusija jau yra laimėtoja“, – teigė jis.

Tuo metu Europos lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, pareiškė neketinantys siųsti laivų į Persijos įlanką, reaguodami į D. Trumpo raginimą padėti atverti Hormūzo sąsiaurį. Prancūzija savo ruožtu nurodė, kad galėtų prisidėti tik paramos laivais „kai situacija bus ramesnė“.

António Guterresas palankiai įvertino europiečių santūrumą, pabrėždamas, kad svarbiausias tikslas šiuo metu – deeskalacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas iš esmės yra apribojęs judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, o tai kelia pasaulines energijos kainas.

„Manau, šios šalys pačios įvertino situaciją ir priėmė sprendimą pernelyg neįsitraukti, žinodamos, kad svarbiausias tikslas yra deeskalacija“, – sakė jis.

Prie šios publikacijos rengimo prisidėjo Daniella Cheslow ir Cheyanne M. Daniels.