2026 metais naujo žaidimų kompiuterio surinkimas daugeliui tapo nemalonia staigmena. Operatyvioji atmintis, SSD kaupikliai ir vaizdo plokštės per metus pabrango kelis kartus, o gamintojai ir toliau kalba apie naujus kainų šuolius.
Vidutinės DDR5 atminties kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. 32 gigabaitų komplektas, kuris anksčiau kainavo mažiau nei 90 eurų, šiandien dažnai siekia 360–400 eurų ir daugiau. 64 gigabaitų rinkiniai neretai perkopė 700 eurų ribą, o 1 terabaito SSD kaina kai kuriose rinkose padvigubėjo ar net patrigubėjo.
Panaši tendencija matoma ir vaizdo plokščių rinkoje. Remiantis mažmenininkų duomenimis, naujos kartos „Nvidia“ ir „AMD“ modeliams šiemet jau buvo taikyti keli kainų pakėlimai, kurie dažnai siekia 10–15 proc. ar daugiau. Papildomai brangsta ir ant vaizdo plokščių montuojama GDDR atmintis.
Kaip veikia atminties rinka?
Galutinis pirkėjas kainų pokyčius pamato vėliau nei rinka. Atminties gamintojai savo lustus pirmiausia parduoda platintojams, šie – mažmenininkams, o pastarieji dažnai naudoja 30–60 dienų atidėto mokėjimo linijas. Kai parduotuvės prisiperka per daug brangesnės atminties, jos trumpam numuša kainas, kad greičiau išsiparduotų sandėlius.
Tokie kainų „atsikvėpimai“ sukuria iliuziją, kad rinka atpigo, tačiau reali savikaina jau būna pakilusi. Todėl pakartotinai užsakomas tas pats atminties komplektas mažmenininkui kainuoja brangiau, nei jis ką tik jį pardavė.
Dirbtinis intelektas ir HBM bumas
Pagrindinė dabartinio brangimo priežastis – dirbtinio intelekto bumą lydinti duomenų centrų plėtra. Milžiniškus modelius treniruojantys ir vykdantys centrai reikalauja ne tik daugybės grafinių procesorių, bet ir didžiulių aukštos spartos atminties kiekių.
Duomenų centrai perka aukštos spartos „high-bandwidth memory“ (HBM) modulius. Ši atmintis gaminama iš tų pačių silicio plokštelių kaip ir įprasta DDR5, o pagrindiniai gamintojai – „Samsung“, „SK Hynix“ ir „Micron“. Vienam HBM kiekiui pagaminti reikia daug daugiau gamybinės talpos, todėl DRAM rinkai jos lieka mažiau.
Ši situacija leidžia „didžiajam trejetui“ palaikyti aukštas kainas. Vieši finansiniai rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus atminties pardavimo kainos kilo keliasdešimt procentų, nors realiai pagamintų bitų kiekis beveik nesikeitė.
Ar atsiras konkurentų ir kada pigs?
Viltis dėl didesnės konkurencijos siejama su Kinijos gamintoju CXMT, kuris pradėjo tiekti DDR5 lustus vartotojų rinkai ir jau pasirodo didžiųjų prekės ženklų moduliuose. Tačiau vieno naujo žaidėjo nepakanka, kad kainos grįžtų į ankstesnį lygį.
Trumpuoju laikotarpiu tikėtina, kad atmintis ir vaizdo plokštės dar brangs, ypač artėjant rudens ir žiemos pirkimų pikui. Ilgainiui, kai investicijos į gamyklas atsipirks ir paklausa stabilizuosis, kainos turėtų kristi gana greitai, tačiau 2026 metus teks priimti kaip vienus prasčiausių kompiuterių entuziastams.
Jei naujas kompiuteris reikalingas skubiai, delsti gali būti neapsimokama, nes artimiausiais mėnesiais pigimo nesitikima. Jei įmanoma palaukti, daugiau pasirinkimo ir palankesnes kainas labiau tikėtina išvysti tik per ateinančius metus.
