Riešutai dažnai pasirenkami kaip sotus ir maistingas užkandis, tačiau net ir toks produktas ne visada yra saugus. Netinkamas laikymas, pelėsis ar pernelyg intensyvus kaitinimas gali pakeisti jų savybes.
Didžiausią įtarimą turėtų kelti pasikeitusi riešutų išvaizda, neįprastas kvapas ir skonis. Jei riešutas atrodo supelijęs ar yra apkartęs, bandyti išgelbėti likusios pakuotės dalies gali būti neverta.
Svarbios ir laikymo sąlygos. Kadangi riešutuose gausu riebalų, šiluma, šviesa bei oras ilgainiui blogina jų kokybę. Todėl atidarytą pakuotę palikti šiltoje virtuvės spintelėje ilgam nėra geriausias pasirinkimas.
Pelėsis – ženklas, kurio ignoruoti nereikėtų
Ypač atsargiai reikėtų vertinti riešutus, ant kurių pastebimas pelėsis, neįprastos dėmės arba spalvos pokyčiai. Tokie požymiai gali rodyti, kad produktas nebėra tinkamas vartoti.
Viena iš rimtesnių problemų yra aflatoksinai. Tai tam tikrų pelėsių gaminamos medžiagos, siejamos su žalingu poveikiu žmogaus organizmui, pirmiausia kepenims. Aflatoksinai taip pat laikomi kancerogeninėmis medžiagomis.
„Jei ant riešutų matote pelėsio požymių, išmesti reikėtų visą pakuotę, o ne tik kelis gabalėlius“, – perspėjo dietologas Bartekas Kulczyńskis.
Taigi pašalinti vieną akivaizdžiai supelijusį riešutą ir ramiai suvalgyti visus kitus nėra gera mintis. Ypač tuomet, kai keli riešutai turi panašių spalvos, kvapo ar paviršiaus pokyčių.
Sugedimą gali išduoti ir kvapas
Situaciją apsunkina tai, kad ne visi nepageidaujami pokyčiai pastebimi plika akimi. Iš pirmo žvilgsnio riešutai gali atrodyti visiškai įprasti, todėl verta pasikliauti ir kitais pojūčiais.
Įspėjamuoju ženklu gali tapti nemalonus, neįprastas ar žemiškas kvapas. Apkartęs arba keistas skonis taip pat leidžia įtarti, kad riešutų kokybė suprastėjo ir jų valgyti nebereikėtų.
Jeigu paragavus riešutas pasirodė įtartinas, nereikėtų jo ragauti dar kartą vien norint įsitikinti. Kilus pagrįstam įtarimui, saugiau tokio produkto atsisakyti.
Svarbu prisiminti ir tai, kad riešutai nėra amžinas produktas. Didelis riebalų kiekis reiškia, jog netinkamomis sąlygomis jie gali gana greitai apkarsti.
Atidarytą pakuotę verta laikyti vėsiai
Riešutų kokybei ypač nepalanki šiluma, tiesioginė šviesa ir ilgalaikis sąlytis su oru. Todėl pravėrus originalią pakuotę riešutus geriausia laikyti sandariai uždarytus.
Jeigu riešutai perkami ilgesniam laikui, juos galima laikyti šaldytuve ar net šaldiklyje. Žemesnė temperatūra padeda ilgiau išlaikyti jų kokybę ir sulėtinti riebalų apkartimą.
Perkant taip pat verta įvertinti pačią pakuotę. Jei ji pažeista, praradusi sandarumą ar jos viduje pastebima drėgmės, toks produktas turėtų kelti daugiau abejonių.
Kuo ilgiau riešutai bus laikomi, tuo svarbesnės tampa tinkamos sąlygos. Didelę pakuotę pravėrus ir palikus šiltoje vietoje, jos turinio kokybė gali suprastėti gerokai anksčiau.
Saldūs ir sūdyti riešutai – jau kitoks užkandis
Kasdieniam užkandžiui dažniausiai geriau rinktis natūralius riešutus. Šokoladu, saldžiu glaistu ar kitais priedais padengti gaminiai savo maistine sudėtimi gali gerokai skirtis nuo paprastų riešutų.
Tokiuose produktuose gali būti nemažai pridėtinio cukraus bei papildomų riebalų. Reguliarus didelio jų kiekio vartojimas nėra lygiavertis saujos natūralių riešutų suvalgymui.
Panaši taisyklė galioja stipriai sūdytiems riešutams. Didesnis druskos suvartojimas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Tai nereiškia, kad vieną kartą suvalgius sūdytų riešutų bus padaryta žala. Daug svarbiau, kokį produktą žmogus renkasi nuolat ir kokią vietą jis užima bendroje mityboje.
Su braziliškais riešutais persistengti nereikėtų
Net natūralių riešutų atveju galioja saiko principas. Atskirai dažnai minimi braziliški riešutai, išsiskiriantys itin dideliu seleno kiekiu, todėl jų nereikėtų valgyti dideliais kiekiais.
Ilgą laiką gaunant per daug seleno gali pasireikšti selenozė. Su ja siejami virškinimo sutrikimai, plaukų ir nagų pokyčiai bei nepageidaujamas poveikis nervų sistemai.
Būtent todėl principas, kad kuo daugiau naudingo produkto suvalgoma, tuo geriau, šiuo atveju netinka. Riešutai yra koncentruotas maistas, o kai kurių mikroelementų kiekiai skirtingose jų rūšyse smarkiai skiriasi.
Ar skrudinti riešutai yra blogas pasirinkimas?
Skrudinimas savaime nereiškia, kad riešutų reikia atsisakyti. Tačiau reikšmės turi temperatūra, kaitinimo trukmė ir tai, kiek stipriai produktas apskrudinamas.
Ilgai kaitinant aukštoje temperatūroje gali susidaryti nepageidaujamų junginių, be to, mažėja dalies karščiui jautrių medžiagų kiekis. Dėl šios priežasties kasdien galima rinktis ir termiškai neapdorotus riešutus.
Norint ryškesnio skonio, riešutus galima trumpai paskrudinti vidutinėje temperatūroje. Svarbiausia neleisti jiems smarkiai patamsėti ir, juo labiau, pridegti.
Vienas paprastesnių variantų – įsigyti žalių riešutų ir juos paskrudinti namuose. Taip galima pačiam kontroliuoti kaitinimo laiką, temperatūrą ir apskrudimo lygį.
Kilus įtarimui geriau nerizikuoti
Paprasta taisyklė gali padėti išvengti nemažai problemų: jeigu riešutų išvaizda, kvapas arba skonis kelia abejonių, jų valgyti nereikėtų.
Pelėsis, dėmės, neįprasta spalva, apkartęs skonis ar nemalonus kvapas nėra požymiai, kuriuos verta ignoruoti vien todėl, kad produkto galiojimo terminas dar nepasibaigė.
Tinkamai pasirinkti ir laikomi riešutai gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis. Tačiau jų nauda neatsiejama nuo kokybės – sugedusio produkto neverta bandyti išgelbėti vien tam, kad nereikėtų išmesti pakuotės.
