Saugumo krizė Persijos įlankoje: sąjungininkai lieka stebėtojo vaidmenyje

Europos šalys kol kas atmeta galimybę prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio apsaugos, kol nesibaigs konfliktas, be to, iš JAV nėra sulaukusios konkrečių prašymų dėl pagalbos.

BRIUSELIS – Donaldo Trumpo žinutės apie tai, ko jis tikisi iš JAV sąjungininkų kare prieš Iraną, yra tokios prieštaringos, kad bet kokios pastangos padėti atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje išlieka įstrigusios, teigia keturi Europos vyriausybių pareigūnai.

Pasak jų, Vašingtonas nėra pateikęs jokių formalių prašymų dėl įrangos ar pajėgumų. Tuo pat metu sąjungininkai nenori siųsti karinių pajėgų į regioną, nes baiminasi, kad jos gali tapti Irano taikiniu.

Daugiau kaip 30 valstybių, tarp jų – dauguma NATO šalių, yra pažadėjusios dėti „atitinkamas pastangas“, kad būtų atkurta laivyba šiame kritiniame pasaulinės prekybos taške. Vis dėlto, anot pareigūnų iš septynių Europos valstybių, diskusijos tebėra labai ankstyvos.

„Norėtųsi daugiau nuspėjamumo, aiškumo ir strateginio įžvalgumo – ne tik šiuo atveju. Palaukime ir pažiūrėkime“, – antradienį „POLITICO“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Lėtas derybų tempas atspindi Trumpo prieštaringą komunikaciją, kuri jau daugiau kaip tris savaites tęsiasi Irano konflikto kontekste: vienu metu jis grasino sąjungininkams dėl nepakankamos paramos, vėliau tvirtino, kad jų pagalbos nereikia, tačiau kartu pateikė labai mažai detalių, kaip Europa galėtų prisidėti prie JAV veiksmų.

Menka motyvacija įsitraukti rodo ir augantį Europos pasitikėjimą savimi santykiuose su Vašingtonu – žemynas vis labiau pereina nuo bandymų įtikti Trumpui prie griežtesnio tono dėl karo, dėl kurio, kaip teigiama, sąjungininkai nebuvo konsultuoti.

„Šis karas pažeidžia tarptautinę teisę. Mažai abejonių, kad bet kuriuo atveju teiginiai apie neišvengiamą ataką prieš JAV nėra įtikinami“, – antradienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Kai kurioms sostinėms dabartinė situacija atskleidžia ir akivaizdų dvigubą standartą: JAV pareigūnai ne kartą ragino europiečius susitelkti į savo žemyno gynybą, kad Vašingtonas galėtų dėmesį nukreipti kitur. Dabar gi Trumpas prašo Europos dislokuotis Artimuosiuose Rytuose.

„Bendras vaizdas toks: JAV prašė mūsų rūpintis savo šalių gynyba, remti Ukrainą… o dabar dar ir Artimieji Rytai bei pasaulinės tiekimo grandinės“, – sakė vienas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas, šią situaciją pavadinęs „švelniai tariant, absurdiškai nenuoseklia“.

Baltųjų rūmų pareigūnas nekomentavo reikalavimų sąjungininkams, tačiau teigė, kad prezidentas Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda esą buvo pasirengę Irano bandymams uždaryti sąsiaurį, o JAV kariuomenė sistemingai siekia panaikinti Irano gebėjimą trikdyti energijos tiekimą.

„Prezidentas Trumpas yra įsitikinęs, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas labai greitai“, – pridūrė pareigūnas.

Nesant konkrečių prašymų, sąjungininkai kol kas apsiriboja tuo, ką gali pasiūlyti: susitikimais, pareiškimais ir politiniu palaikymu.

Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol užkulisiuose vedė pokalbius kartu su NATO vadovu Marku Rutte, antradienį pranešė netrukus surengsianti saugumo viršūnių susitikimą, skirtą išlaikyti pastangas atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.

G7 užsienio reikalų ministrai Iraną aptars penktadienį susitikime netoli Paryžiaus, sakė su derybomis susipažinęs Prancūzijos diplomatas. Sąjungininkai sieks „suderinti pozicijas“ su Vašingtonu ir su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio diskutuos dėl „jūrinių maršrutų atvėrimo“ Persijos įlankoje.

Nors konkrečios paramos kol kas mažai, bendra sąjungininkų deklaracija, panašu, patinka Vašingtonui. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Trumpo raginimas NATO sąjungininkams prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio saugumo esą yra „sveiko proto“ žingsnis, o šalys jau pradeda atsiliepti į prezidento kvietimą.

Praktiškai Europa galėtų dislokuoti naikintuvus–eskadrinius minininkus, kurie padėtų lydėti konvojus per sąsiaurį, teigė Karališkojo jungtinių paslaugų instituto jūrinių pajėgų ekspertas Sidharthas Kaushalas. Jo vertinimu, JAV iš karto visame pasaulyje gali dislokuoti tik apie 25 tokio tipo stipriai apginkluotus, raketomis aprūpintus laivus.

Europa taip pat galėtų prisidėti minų paieškos ir neutralizavimo pajėgumais – tai sritis, kurioje JAV, pasak eksperto, yra „gana ribota“. Vokietija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Belgija, Bulgarija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė kartu eksploatuoja apie 40 minų paieškos laivų, o JAV – keturis.

„Čia yra vaidmuo, kurį gali atlikti įvairios karinės jūrų pajėgos“, – sakė vienas britų gynybos pareigūnas. Pasak jo, Jungtinė Karalystė jau svarsto galimybes, pavyzdžiui, siųsti Karališkojo laivyno laivą ar komercinį laivą, lydimą autonominių sistemų minoms naikinti, kaip tarptautinės koalicijos dalį. Tačiau tai būtų svarstoma tik tada, kai konfliktas nuslūgtų.

„Aišku viena: prieš įsivaizduojant, kad galėtume užtikrinti sąsiaurio saugumą, regione turi būti bent jau reikšmingai sumažintas kovinių operacijų tempas ir mastas, jei ne visiška jų pabaiga“, – pridūrė pareigūnas.

Kol JAV nenutrauks karo veiksmų regione ir aiškiai nepaaiškins, ko tiksliai reikia ir kodėl, Europos partneriai, tikėtina, nesiims nieko daugiau.

Vienas NATO diplomatas teigė, kad sąjungininkai „nesutinka būti įtraukti į karą, kurio nepradėjome, neturėdami supratimo, ką JAV ketina daryti“. „Kol kas didžiuojuosi mūsų „ne“, – pridūrė jis.

Prie informacijos rengimo prisidėjo Clea Caulcutt iš Paryžiaus.