Sąskaitos už šildymą gąsdina? Europos Sąjunga atskleidė, koks likimas laukia rusiškų dujų

BRIUSELIS — Europos Sąjunga neketina atsitraukti nuo rusiško iškastinio kuro importo draudimo ir nemažins tempo pereinant prie atsinaujinančios energijos, net ir Irano karo fone kylant energijos kainoms, antradienį pareiškė už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas.

Diskusijoje „POLITICO“ renginyje „Competitive Europe Summit“ jis pabrėžė, kad Bendrija nebegali grįžti prie priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

„Kelio atgal į priklausomybę nuo rusiškos energijos nėra. Niekada daugiau neturėtume importuoti nė vienos molekulės“, – sakė D. Jørgensenas.

Pasak eurokomisaro, Europa pernelyg ilgai netiesiogiai finansavo Rusijos karą prieš Ukrainą pirkdama rusišką energiją. Jis teigė, kad Maskva šantažavo valstybes nares ir energiją pavertė spaudimo priemone.

Šie pareiškimai nuskambėjo daliai ES lyderių raginant peržiūrėti bloko santykius su Rusija. Tokios kalbos, anot stebėtojų, gali apsunkinti istorinį ES planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Europos Komisija taip pat ketina vėliau šiais metais pateikti panašų pasiūlymą dėl naftos.

Tarp ryškiausių raginimų atnaujinti prekybą su Rusija minimas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, ragindamas ES sustabdyti sankcijas Maskvai. Tuo metu Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris yra sakęs, kad ES turėtų derėtis su Rusija, kad ateityje „vėl gautų prieigą prie pigios energijos“.

D. Jørgensenas pabrėžė, kad Europa šiandien yra gerokai stipresnėje pozicijoje nei 2022 metų energetikos krizės metu, kai Rusija tiekė apie 45 proc. visų ES suvartojamų dujų. Ši priklausomybė, jo teigimu, sumažėjo iki maždaug 10 proc.

„Buvome labai pažeidžiami ir niekada nebenorime atsidurti tokioje pažeidžiamoje situacijoje“, – sakė jis.

Nors eurokomisaras pripažino, kad klimato politikos priemonės kai kuriose šalyse sulaukia politinio pasipriešinimo ir kad trumpuoju laikotarpiu gali prireikti pagalbos namų ūkiams bei pramonei, jis tvirtino, jog parama atsinaujinančiai energetikai išlieka tvirta.

„Europoje realiai nėra diskusijos, ar mums reikia daugiau atsinaujinančių išteklių ir ar turime trauktis nuo šios priklausomybės“, – pabrėžė D. Jørgensenas.

Irano karas, sutrikdantis naftos ir dujų tiekimą, kelia papildomą įtampą rinkose, o ES valstybės nerimauja dėl užsitęsusių aukštų kainų ir naujo konflikto Artimuosiuose Rytuose.