Romo Kalantos atminimas Alytuje priminė tai, apie ką šiandien kalbama vis dažniau

Pilietinio pasipriešinimo dieną Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, surengtas minėjimas, skirtas laisvės simboliu tapusio Romo Kalantos atminimui. Renginys tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido R. Kalanta.

Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, taip pat miesto bendruomenė. Skambėjusios kalbos ir meninė programa pabrėžė ne tik istorinę atmintį, bet ir šiandienos pilietinių pasirinkimų svarbą.

„Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Šiandien, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis, tačiau visai šalia vyksta pavojingi dalykai. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

Meninėje programoje skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas, pasirodė Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

Minėjime buvo prisimintas Alytuje gimęs R. Kalanta, jo idealizmas ir laisvės troškimas, taip pat sovietmečiu tiesą rinkęsi žmonės. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

Kas nutiko 1972 metais?

1972 metais gegužės 14 dieną Kaune devyniolikmetis R. Kalanta pasirinko kraštutinę protesto formą prieš sovietinį režimą. Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio muzikinio teatro, jis apsipylė degiu skysčiu ir sušuko Laisvę Lietuvai.

Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė 1972 metais gegužės 15 dieną anksti ryte. Priešmirtinė žinutė užrašų knygelėje „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ tapo ryškiu okupacinės sistemos pasmerkimu.

Kauno protestai ir jų reikšmė

Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir bandant sumažinti susibūrimų riziką, Kaune kilo spontaniški protestai. Jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo laisvės šūkius ir atvirai reiškė nepritarimą režimui.

1972 metais gegužės 18–19 dienomis protestai išaugo į masines demonstracijas, sutraukusias tūkstančius žmonių. Istorikų vertinimu, tai buvo vieni didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje, parodę, kad visuomenės baimė nėra amžina.

Kodėl tai aktualu dabar?

R. Kalantos istorija šiandien dažnai minima kalbant apie pilietinę drąsą ir atsakomybę, kuri lydi laisvę. Minėjimuose akcentuojama, kad pilietinis pasipriešinimas nebūtinai reiškia radikalius veiksmus, tačiau visada prasideda nuo vertybinio pasirinkimo nepritarti neteisybei.

Minėjimą Alytuje organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, o po renginio alytiškiai buvo pakviesti į teminę ekskursiją. Ją vedė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.