Prekybos žmonėmis rizika kelia nerimą: specialistai įvardijo labiausiai pažeidžiamus žmones

Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

„STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.