Pradinis puslapis » Naujienos » Regionai » Daugelis gyventojų dėl namų šildymo klysta: realūs skaičiai nustebino net specialistus

Daugelis gyventojų dėl namų šildymo klysta: realūs skaičiai nustebino net specialistus

Daugelis gyventojų dėl namų šildymo klysta: realūs skaičiai nustebino net specialistus

Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje daugiabučių gyventojams dažnai kyla tas pats klausimas: ar verta šildymą išjungti keliomis savaitėmis anksčiau, kad sąskaitos būtų mažesnės. Praktikoje didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi ne sprendimas „šildyti ar ne“, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko bei pastato sandarumas.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kiekis kiekviename name apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl suvartojimas matuojamas tiksliai. Kai butuose palaikoma panaši temperatūra, šilumos poreikis kinta priklausomai nuo orų: naktimis, apniukusiomis dienomis ar atvėsus, sąnaudos didėja, o atšilus ar pašvietus saulei – mažėja.

Tipiniame sovietinės statybos, vidutinės energetinės būklės daugiabutyje šilumos sąnaudos dažnai skaičiuojamos kvadratiniam metrui. Praktinis palyginimas rodo, kad 60 kvadratinių metrų bute šalčiausiomis dienomis išlaidos gali pasiekti apie 6–7 eurus per parą, o esant teigiamai lauko temperatūrai, pavyzdžiui, apie +7 laipsnius, jos sumažėja iki maždaug 1,5–2 eurų per parą.

Tokie skirtumai paaiškinami paprastai: kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos „išteka“ per sienas, stogą, langus ir kitas atitvaras, o šildymas tą netektį tik kompensuoja. Dėl to trumpalaikis šildymo stabdymas, kai lauke dar vėsu, ne visada duoda apčiuopiamą finansinį efektą, ypač jei po kelių dienų tenka vėl sparčiai kelti vidaus temperatūrą.

Svarbu įvertinti ir tai, kad vieno namo ar net vienos laiptinės rezultatai gali smarkiai skirtis: renovuotuose ar gerai prižiūrimuose pastatuose paros kaina paprastai mažesnė, o prastos būklės, nesandariuose namuose – didesnė. Jeigu rudenį ar pavasarį butuose akivaizdžiai per karšta, dažniausia priežastis būna netinkamai sureguliuotas šilumos punktas arba parinktas netikslus šildymo režimas, o ne „per ilgas“ sezonas.

Lyginant su alternatyvomis, šildymas elektra dažnai kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, 1 kilovato galios elektrinis šildytuvas, veikdamas visą parą, sunaudoja apie 24 kilovatvalandes, todėl net ir vidutinei elektros kainai išlaidos gali siekti kelis eurus per dieną vien už vieną prietaisą.

Galutinis atsakymas, kiek kainuoja viena šildymo para, priklauso nuo trijų dalykų: lauko temperatūros, šilumos kainos konkrečioje savivaldybėje ir pastato energinės būklės. Tačiau bendra tendencija aiški: šildymo sezono kraštuose paros kaina dažniausiai būna palyginti nedidelė, todėl sprendžiant dėl šildymo verta remtis ne gandais, o skaitiklio duomenimis ir realiu komfortu namuose.

Sekite mūsų naujienas patogiau

  • Pridėkite mus kaip mėgstamiausią šaltinį „Google Discover“, kad nepraleistumėte svarbiausių naujienų.
  • Taip pat galite mus nustatyti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ paieškoje.