Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įkūrė Taikos tarybą, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas antradienį stojo ginti Jungtines Tautas.
Ir Brazilija, ir Prancūzija buvo pakviestos prisijungti prie naujosios pasaulinės konfliktų sprendimo organizacijos, kuriai vadovaus pats D. Trumpas.
Prancūzija šį pakvietimą jau atmetė.
Kairiųjų pažiūrų L. Lula dar kartą išsakė susirūpinimą, kad D. Trumpas siekia sukurti JT konkurentę, „kuri priklausytų jam pačiam“.
Pirmadienį telefonu jis paprašė D. Trumpo pasirūpinti, kad Taikos tarybos veikla apsiribotų Gazos Ruožu ir „numatyti joje vietą Palestinai“.
Antradienį kito pokalbio metu L. Lula ir E. Macronas „pasisakė už Jungtinių Tautų stiprinimą“ ir sutiko, kad „taikos ir saugumo iniciatyvos turi atitikti (JT) Saugumo Tarybos įgaliojimus“, pranešė Brazilijos prezidentūra.
D. Trumpas praėjusią savaitę Davose pristatė savo Taikos tarybos iniciatyvą, kurią palaikė ir jo sąjungininkai, tarp jų – Vengrijos ir Argentinos lyderiai Viktoras Orbánas bei Javieras Milei.
Nors iš pradžių buvo numatyta, kad ši institucija prižiūrės Gazos atstatymą, jos chartijoje, atrodo, tarybos vaidmuo vien Palestinos teritorija neapsiriboja.
Nuolatiniai nariai turi sumokėti po milijardą dolerių, kad galėtų dalyvauti tarybos veikloje, todėl pasigirdo kritika, kad taryba gali tapti mokama JT Saugumo Tarybos versija.
Ketinimą dalyvauti šioje iniciatyvoje pareiškė ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuriam dėl karo Gazoje Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį.
