Pastaruoju metu viešumon iškilę smurto prieš vaikus atvejai ir teismams perduotos baudžiamosios bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius paskatino Vyriausybę iš naujo vertinti vaikų apsaugos sistemą Lietuvoje.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį ketina susitikti su kelių atsakingų institucijų vadovais. Susitikime bus aiškinamasi, kokių priemonių reikia, kad nepilnamečių saugumas būtų geriau užtikrinamas, o pagalba nukentėjusiems vaikams būtų veiksminga.
Premjeras kelia ir platesnį klausimą – ar problema slypi pačiuose įstatymuose, ar jų taikyme. Jo teigimu, būtina pasiekti, kad institucijų reputacija jokiais atvejais nebūtų laikoma svarbesne už vaiko interesus.
Į susitikimą kviečiami kelių institucijų vadovai
Apie planuojamą susitikimą M. Sinkevičius pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Premjeras į diskusiją kviečia institucijas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atsakingos už vaikų gerovę, švietimą ir saugumą.
Susitikime turėtų dalyvauti Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vadovai. Taip pat kviečiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovybė.
Premjero teigimu, tokį sprendimą paskatino pastaruoju metu užfiksuoti smurto tarp vaikų atvejai ir praėjusią savaitę prokuratūros teismams perduotos bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Šie atvejai, pasak M. Sinkevičiaus, verčia kelti rimtų klausimų dėl dabartinės vaikų apsaugos sistemos. Reikia išsiaiškinti, ar esamos priemonės iš tiesų veikia taip, kaip iš jų tikimasi.
Ar reikia naujų įstatymų?
Vienas pagrindinių būsimo susitikimo klausimų turėtų būti susijęs su teisiniu reguliavimu. Premjeras kelia klausimą, ar vaikų apsaugai būtina priimti naujų teisės aktų, ar pirmiausia reikėtų geriau taikyti jau galiojančius.
„Girdėjome ne vieną vertinimą, bet galiausiai reikia aiškiai įsivardinti, kur yra problema: ar būtina keisti įstatymus? O gal reikėtų daugiau dėmesio skirti jau dabar galiojančių įstatymų taikymui?“ – rašė M. Sinkevičius.
Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė pagalbos nuo prievartos nukentėjusiems vaikams svarbą. Pasak jo, būtina siekti, kad tokie nepilnamečiai neliktų atstumti, neišklausyti ar nepastebėti atsakingų institucijų.
Premjero žinutėje nuskambėjo ir aiški nuostata dėl institucijų atsakomybės. M. Sinkevičiaus teigimu, turi būti užtikrinta, kad nė vienos institucijos reputacija nebūtų iškeliama aukščiau už nukentėjusio vaiko interesus.
Teismui perduota byla dėl 34 nusikalstamų epizodų
Diskusijos dėl vaikų apsaugos sistemos vyksta po to, kai teismams buvo perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems dvasininkams.
Vienoje iš bylų 56 metų Tadas Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Kaltinimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio medžiaga ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje nurodoma 11 nukentėjusiųjų. Nusikalstamų veikų metu jų amžius, kaip skelbiama, buvo nuo 12 iki 18 metų. Manoma, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas galėjo vykdyti ilgą laikotarpį.
Teisėsaugos duomenimis, tiriamas laikotarpis apima metus nuo 2002 iki 2025 metų. Kaltinimus dabar turės įvertinti teismas, todėl šiame proceso etape asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Kita byla teismą pasiekė dar birželį
Minėta byla siejama su kitu ikiteisminiu tyrimu, kuris teismui buvo perduotas šių metų birželio pabaigoje. Toje byloje kaltinimai pateikti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui Ryšardui Peciunui.
R. Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Ir šiuo atveju galutinį sprendimą dėl pateiktų kaltinimų bei asmens kaltės turės priimti teismas.
Viešai paskelbta informacija apie abi bylas sukėlė klausimų, kaip institucijos reaguoja į galimą seksualinį smurtą prieš nepilnamečius ir ar esama sistema suteikia pakankamai galimybių laiku pastebėti galimus nusikaltimus.
Ypač jautrus tampa pagalbos nukentėjusiesiems klausimas. Premjero inicijuojamame susitikime ketinama ieškoti atsakymų, ko šiuo metu trūksta, kad prievartą patyrę vaikai būtų išgirsti ir sulauktų reikalingos apsaugos.
Prokuratūra naujų pranešimų apie galimas aukas negavo
Po informacijos apie baudžiamąsias bylas paskelbimo Generalinė prokuratūra informavo, kad naujų pranešimų apie kitus asmenis, galėjusius nukentėti nuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktų dvasininkų, kol kas negauta.
„Prokuratūra pranešimų apie galimas kitas aukas nesulaukė“, – Eltai sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Tai reiškia, kad šiuo metu teisėsaugos turima informacija apie nukentėjusiuosius išlieka tokia, kokia nurodyta perduotose bylose. Vis dėlto pats procesas dar nėra pasibaigęs – pateiktus kaltinimus nagrinės teismai.
Svarbu ir tai, kad kaltinimų pareiškimas savaime nereiškia asmens kaltės nustatymo. Baudžiamojo proceso metu įrodymus vertina teismas, o kaltė konstatuojama tik įstatymų nustatyta tvarka.
Vaikų apsaugos sistema atsiduria dėmesio centre
Pastarosios bylos tapo viena iš priežasčių platesnei diskusijai apie tai, kaip Lietuvoje veikia vaikų apsauga. Tačiau premjeras dėmesį atkreipia ir į kitą problemą – pastaruoju metu fiksuojamą smurtą tarp pačių nepilnamečių.
Tai reiškia, kad pirmadienio susitikime klausimas neturėtų apsiriboti vien konkrečiomis baudžiamosiomis bylomis. Bus vertinama pati sistema ir skirtingų institucijų galimybės užkirsti kelią smurtui bei tinkamai reaguoti jam jau įvykus.
Atsakymų reikės ieškoti kelioms institucijoms kartu. Vaikų saugumo klausimai apima socialinę apsaugą, švietimą, teisėsaugą ir vaiko teisių apsaugą, todėl vienos institucijos sprendimų tokiais atvejais gali nepakakti.
M. Sinkevičiaus keliami klausimai rodo, kad pirmiausia norima nustatyti konkrečias sistemos spragas. Tik tuomet turėtų paaiškėti, ar reikalingi teisės aktų pakeitimai, papildomos priemonės, ar geresnis jau galiojančių taisyklių įgyvendinimas.
Svarbiausias klausimas – ar vaikas iš tiesų yra išgirstamas
Po sunkių kaltinimų ir viešumoje aptariamų smurto atvejų diskusija krypsta nuo pavienių incidentų prie bendresnio klausimo – kaip sistema elgiasi tada, kai vaikui iškyla reali grėsmė.
Premjero pozicija šiuo klausimu aiški: vaikas, patyręs prievartą, neturi likti atstumtas ar negirdimas. Institucijos pirmiausia turėtų vadovautis nepilnamečio saugumu ir jo interesais.
Pirmadienio susitikimas turėtų parodyti, kokias konkrečias problemas mato už skirtingas sritis atsakingų institucijų vadovai. Po jo gali paaiškėti ir tai, ar Vyriausybė mato poreikį inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
Kol kas pagrindinis tikslas – įvertinti esamą padėtį ir nustatyti, ko trūksta, kad vaikų apsaugos sistema veiktų geriau. Pastarieji įvykiai parodė, kad šis klausimas reikalauja ne vien viešų diskusijų, bet ir konkrečių institucijų sprendimų.
