Pirmą kartą istorijoje: už šimtų tūkstančių kilometrų esančios kosmoso įgulos pasisveikino viena su kita
Hiustonas (AP) – Dar nespėję atsigauti po sėkmingo skrydžio aplink Mėnulį, „Artemis II“ misijos astronautai antradienį užfiksavo dar vieną istorijos puslapį: pakeliui namo iš Mėnulio jie radijo ryšiu susisiekė su Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbančiais kolegomis, esančiais už šimtų tūkstančių mylių.
Pranešama, kad tai buvo pirmasis istorijoje radijo ryšys tarp Mėnulio laivo ir kosminės stoties. „NASA“ „Apollo“ misijų įgulos šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose tokios galimybės neturėjo – tuo metu už Žemės orbitos ribų tiesiog nebuvo kitos įgulos.
„Mes laukėme to taip, kaip jūs net neįsivaizduojate“, – ryšio metu sakė „Artemis II“ vadas Reid Wiseman.
„Artemis II“ astronautė Christina Koch ir TKS esanti Jessica Meir džiaugėsi netikėtu, nors ir per 230 tūkst. mylių (apie 370 tūkst. kilometrų) atstumą vykusiu susitikimu. Abi astronautės 2019 m. kartu dalyvavo pirmajame pasaulyje vien moterų atliktame išėjime į atvirą kosmosą prie orbitinės laboratorijos.
„Savo astro-seseriai“ Koch sakė tikėjusi, kad dar kartą susitiks kosmose, tačiau nesitikėjusi, jog tai įvyks būtent taip. „Aš niekada negalvojau, kad tai bus taip – tai nuostabu“, – teigė ji.
„Labai džiaugiuosi, kad vėl esame kartu kosmose, net jei mus skiria keli kilometrai“, – atsakė Meir.
Kosminį pokalbį suorganizavo Hiustono misijų valdymo centras: keturiems Mėnulio misijos keliautojams buvo sujungtas ryšys su TKS esančiais trimis „NASA“ astronautais ir vienu Prancūzijos atstovu.
Koch pasakojo, kad ją pribloškė ne tik Žemės grožis, bet ir tai, kiek aplink ją buvo tamsos.
„Tai padarė viską dar ypatingesnį. Tai tikrai pabrėžė, kokie mes visi panašūs, kad tas pats dalykas palaiko kiekvieno žmogaus Žemėje gyvybę“, – TKS įgulai sakė Koch. Pasak jos, Žemės trapumas ir brangumas ypač išryškėja, kai į namų planetą žvelgiama iš Mėnulio.
Iki antradienio popietės „Artemis II“ astronautai į Žemę persiuntė daugiau nei 50 gigabaitų nuotraukų ir kitų duomenų iš pirmadienį įvykusio Mėnulio praskridimo, per kurį buvo pasiektas naujas žmonijos atstumo rekordas. Tarp ryškiausių kadrų – nuotrauka, primenanti 1968 m. „Apollo 8“ įamžintą legendinį Žemės patekėjimą.
„Nors šie vaizdai įkvepia ir, manau, leidžia mums visiems bent šiek tiek pajusti tai, ką jautė jie, juose slypi ir daug mokslo“, – sakė misijų valdymo centro vyriausioji Mėnulio mokslininkė Kelsey Young. Pasak jos, diskusijos ir iš mokslinės pusės išmoktos pamokos tik prasideda.
Per aptarimą su K. Young astronautai pasakojo Mėnulio paviršiuje matę šviesos blyksnių grandinę – tarsi smulkių žiburėlių kaskadą, kurią, kaip spėjama, galėjo sukelti į paviršių atsitrenkę kosminiai kūnai. Blyksniai truko vos milisekundes ir sutapo su pirmadienio vakare vykusiu visišku Saulės užtemimu.
K. Young teigė, kad dar per anksti spręsti, ar įgula matė meteorų lietų, ar atsitiktinius mikrometeoroidų smūgius. Vis dėlto, pasak jos, mokslo operacijų centre tuo metu netrūko „girdimų džiaugsmo riksmų“.
„Artemis II“ įgula – pirmieji žmonės, nuo „Apollo 17“ 1972 m. pasiekę Mėnulio apylinkes – planuoja penktadienį nusileisti vandenyne netoli San Diego krantų ir taip užbaigti beveik 10 dienų trukusį bandomąjį skrydį. Tą pačią dieną į numatytą zoną išplaukė ir gelbėjimo laivas USS John P. Murtha.
Ši misija atveria kelią kitų metų „Artemis III“ – Mėnulio modulio prisijungimo demonstracijai Žemės orbitoje. Po jos numatyta „Artemis IV“ misija 2028 m., kai du astronautai turėtų bandyti nusileisti netoli Mėnulio pietų ašigalio.
Tuo metu dėl „Orion“ kapsulėje esančio tualeto problemų misijų valdymo centras patikino astronautus, kad antradienį jokios priežiūros nereikia. Tualetas su pertraukomis buvo neprieinamas nuo pat praėjusios savaitės starto, todėl įgula buvo priversta naudotis atsargine sistema.
„NASA“ administratorius Jared Isaacman po pirmadienio Mėnulio praskridimo sakė, kad prieš kitą „Artemis“ misiją „tikrai reikės sutvarkyti dalį santechnikos“. Inžinieriai įtaria, kad galėjo užsikimšti filtras išorinio nuleidimo sistemoje.
Nors, be tualeto ir kelių kitų palyginti nedidelių dalykų, misija klostėsi sėkmingai, J. Isaacman antradienį spaudos konferencijoje pripažino: „Aš lengviau atsikvėpsiu, kai praeisime sugrįžimą į atmosferą ir visi bus po parašiutais bei vandenyje.“
