Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gali būti susiję su spartesniu smegenų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys gali būti ne bendras svoris, o būtent visceralinių riebalų kiekis.

Tyrimą atliko Izraelio Ben-Gurion universiteto Negevo regione komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“. Analizuoti 533 suaugusiųjų duomenys, o dalyviai stebėti nuo 5 iki 16 metų, naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo rodiklius ir kognityvinius testus.

Kas labiausiai susiję su smegenų nykimu?

MRT duomenys parodė, kad mažesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su didesniu bendru smegenų tūriu ir geresniais pažintinių funkcijų testų rezultatais. Taip pat fiksuotas palankesnis hipokampo srities rodiklis, dažnai naudojamas vertinant smegenų atrofijos riziką.

Tuo metu poodiniai riebalai, kurie labiausiai lemia matomą kūno apimtį ir svarstyklių rodmenis, tokio ryšio su smegenų sveikata neparodė. Tai stiprina idėją, kad metaboliniu požiūriu skirtingi riebalų tipai organizme gali turėti nevienodą poveikį.

Įtariamas mechanizmas – cukraus ir insulino kontrolė

Kraujo tyrimai leido įžvelgti galimą paaiškinimą: didesnis gliukozės kiekis kraujyje per laiką buvo susijęs su ryškesniais smegenų nykimo požymiais. Visceraliniai riebalai siejami su atsparumu insulinui, todėl prastėjanti gliukozės kontrolė gali tapti grandimi tarp pilvo riebalų ir smegenų struktūros pokyčių.

Be to, daugiau visceralinių riebalų turėję dalyviai dažniau demonstravo greitesnį smegenų skilvelių didėjimą. Šis pokytis laikomas vienu iš vaizdinių smegenų senėjimo žymenų, nes gali atspindėti aplinkinių audinių tūrio mažėjimą.

Gera žinia – pokyčiai gali būti pasiekiami

Analizė parodė, kad tie dalyviai, kuriems per gyvenimo būdo intervencijas pavyko labiausiai sumažinti visceralinius riebalus, vėliau turėjo geriau išsilaikiusius smegenų tūrio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau signalas yra nuoseklus ir kliniškai svarbus.

„Rezultatai rodo, kad gliukozės kontrolė ir visceralinių pilvo riebalų mažinimas yra išmatuojami, keičiami ir pasiekiami tikslai vidutiniame amžiuje, galintys sulėtinti smegenų degeneraciją“, – sakė epidemiologė Iris Shai.

Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo ribotumus: dauguma dalyvių buvo vyrai, be to, nemaža jų dalis turėjo antsvorio. Dėl to reikės daugiau tyrimų su įvairesnėmis grupėmis, kad būtų aiškiau, kiek plačiai šios išvados taikomos visai populiacijai.

Vis dėlto žinutė praktinė: vien kūno masės mažėjimas ne visada tiksliai atspindi metabolinius pokyčius. Visceralinių riebalų mažinimas, kartu gerinant gliukozės ir insulino rodiklius, gali būti svarbi kryptis ne tik širdžiai ar kepenims, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai.