Pasaulis atsidūrė per žingsnį nuo didelio karo: Donaldo Trumpo blokada Iranui gali išprovokuoti rusus ir kinus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia dar labiau padidinti spaudimą Teheranui, tačiau sąjungininkai ir pareigūnai skuba išsiaiškinti, kaip jūrų blokada turėtų veikti ir kokią realią naudą ji duos.

Pirmadienį JAV pajėgos pradėjo Irano uostų blokadą. Vis dėlto išlieka neaišku, kaip ji bus įgyvendinama praktikoje ir kaip D. Trumpo administracija ketina išvengti naujų pavojingų susidūrimų, kuriuos tokia operacija galėtų išprovokuoti.

Vieno JAV pareigūno teigimu, regione yra daugiau nei tuzinas JAV karo laivų, galinčių dalyvauti operacijoje. Tarp jų – „USS Tripoli“, kuriame dislokuotas jūrų pėstininkų dalinys, apmokytas vykdyti laivų sulaikymo ir patikrinimo operacijas.

Detalių vis dar trūksta: neaišku, kiek laiko blokada truks ir kokie tikslūs jos strateginiai tikslai. Tačiau D. Trumpas pareiškė, kad ji turėtų užkirsti kelią laivams, kurie yra išplaukę iš Irano uostų arba planuoja į juos įplaukti, taip pat laivams, kurie, kaip teigiama, sumokėjo Iranui rinkliavas už saugų perplaukimą.

Toks manevras gali pradėti pavojingą naują karo etapą: JAV kariams tektų vykdyti didelės rizikos įlaipinimo operacijas intensyviai naudojamame Persijos įlankos regione. Be to, didėja platesnio tarptautinio konflikto rizika, jei JAV bandytų stabdyti užsienio vėliavomis plaukiojančius laivus, pavyzdžiui, iš Kinijos ar Rusijos.

Pasak vieno užsienio diplomato iš valstybės, turinčios ekonominių interesų Artimuosiuose Rytuose, kai kurie pareigūnai abejoja, kaip JAV kariuomenės vadai realiai įgyvendins blokadą.

„Ypač jei Iranas nuspręstų praleisti daugiau laivų – ir nebūtinai tų, kurie sumokėjo rinkliavas – kad tiesiog „užtvindytų“ blokadą“, – sakė diplomatas.

„Ar JAV karinis laivynas sulaikys kiekvieną jų, ir ar tam užteks pajėgumų? Ir kaip jie patikrins, kas esą sumokėjo rinkliavas?“ – pridūrė jis. Kaip ir kiti šaltiniai, diplomatas sutiko kalbėti anonimiškai dėl jautrios informacijos.

Esminis klausimas – Hormūzo sąsiauris, itin svarbus energetikos sektoriui. Teigiama, kad Iranas iš esmės perėmė kontrolę šiame ruože, dėl ko šoktelėjo naftos kainos ir išaugo sąnaudos pasaulio ekonomikai. Baltieji rūmai, regis, tikisi, kad Teheranas nusileis ir atvers sąsiaurį, jei JAV pavyks apriboti Irano galimybes eksportuoti naftą tanklaiviais.

Tačiau šis kelias yra gyvybiškai svarbus ir daugeliui kitų valstybių, tarp jų – Kinijai ir Japonijai, kurios importuoja naftą laivais, plaukiančiais per sąsiaurį. Be to, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Rusija, naudojasi vadinamosios „šešėlinės flotilės“ laivais, kuriuos kontroliuoja Maskva ar Teheranas, nors jie gali būti registruoti trečiųjų šalių vardu.

Nors JAV galėtų mėginti sulaikyti „šešėlinės flotilės“ laivus, analogiški veiksmai prieš komercinį laivą, pavyzdžiui, plaukiantį su Kinijos vėliava, galėtų sukelti tarptautinį incidentą.

Į atsargos admirolą Johną Millerį, anksčiau vadovavusį JAV laivams JAV Centrinėje vadovybėje, remiantis, tokia situacija galėtų greitai peraugti į kitokio masto konfliktą.

„Jei tai laivas su Indijos vėliava ar laivas su Kinijos vėliava, kuris pasirenka pralaužti blokadą, arba jei jie atsiveda karo laivą kaip eskortą, kad juos apsaugotų, tuomet jau atsiduriame visai kitame scenarijuje“, – sakė J. Milleris. „Ir dar pamatysime, ar išvis norėtume priverstinai taikyti blokadą, pavyzdžiui, prieš laivą su Kinijos vėliava.“

Pekinas JAV blokadą atmetė ir pabrėžė savo teisę prekiauti su bet kuria valstybe be JAV įsikišimo. Kinijos gynybos ministras admirolas Dong Jun pirmadienį pareiškė, kad Kinijos laivai juda į Hormūzo sąsiaurio vandenis ir iš jų, o Kinija esą laikysis prekybos ir energetikos susitarimų su Iranu bei tikisi, kad kiti nesikiš į jos reikalus. Jis taip pat teigė, kad Iranas kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį ir Kinijai jis yra atviras.

Blokada taip pat gali padidinti riziką JAV pajėgoms patirti naujas Irano dronų atakas ar susidurti su greitaeigiais puolamaisiais kateriais. Dėl to JAV jūrų pajėgos, tikėtina, veiktų už siauro sąsiaurio ribų.

„Mums nereikia įplaukti į patį sąsiaurį, kad tai padarytume, – sakė J. Milleris. – Nes jis natūraliai suformuoja „piltuvą“, kuriame galime juos pasiekti dar prieš jiems patenkant toli į šiaurines Omano įlankos dalis ar į patį Hormūzo sąsiaurį.“

Pasak J. Millerio, JAV laivai greičiausiai liks pietinėje sąsiaurio dalyje, Šiaurės Arabijos jūroje, kur galės stebėti jūrų eismą ir, esant poreikiui, pasitelkti jūrų pėstininkus laivų patikrinimams. Kuo toliau nuo Irano pakrantės veiktų šie laivai, tuo mažiau pažeidžiami jie būtų galimų Irano atakų.

JAV kariuomenė taip pat turi pakrančių apsaugos komandas, apmokytas įlaipinimo operacijoms, tačiau neaišku, ar tokie vienetai jau yra regione ar bus ten dislokuoti.

Teigiama, kad JAV laivynas laivams, išplaukusiems iš Irano uostų arba planuojantiems į juos įplaukti, gali nurodyti švartuotis draugiškame uoste – greičiausiai Dūqme Omane, kuris tapo svarbiu JAV laivyno logistiniu centru, pasakojo su JAV karinėmis operacijomis regione susipažinęs asmuo.

Tokiu atveju JAV taip pat turėtų pasirūpinti sulaikytų laivų įgulomis uoste, tačiau pareigūnai kol kas nepaaiškino, kaip konkrečiai tai būtų organizuojama.

Be to, blokada gali kelti ir logistikos iššūkių Pentagonui, o ypač JAV laivynui, kuris jau patiria didelę įtampą dėl karo su Iranu ir atskiros kelis mėnesius trunkančios operacijos Karibų regione, skirtos stabdyti įtariamus narkotikų kontrabandininkus.

Kol kas JAV sąjungininkai nerodo didelio noro prisidėti prie Irano blokados.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad jo šalis misijos „nepalaiko“, ir pabrėžė, jog jam svarbiau „suburti valstybes tam, kad sąsiauriai būtų atviri, o ne uždaryti“.

Kiti pasisakymai buvo dar griežtesni. Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pirmadienį Ispanijos televizijai teigė:

„Nuo pat karo pradžios viskas buvo beprasmiška. Niekas nežino, kodėl šis karas prasidėjo – karas, kuris, kaip buvo teigiama, turėjo būti greitas. Tai tik dar vienas epizodas nuosmukio spiralei, į kurią buvome įtraukti ir į kurią mėginta įtraukti visą pasaulį.“