Nuolat skubame būti laimingi, tačiau filosofai perspėjo: tai gali veikti prieš mus

Gyvename laikais, kai greitis tapo dorybe. Vienu telefono paspaudimu užsisakome maistą, akimirksniu pasiekiame filmus ir serialus, nuolat bendraujame socialiniuose tinkluose ir tikimės atsakymų čia ir dabar. Atrodo, kad kuo daugiau spėjame per trumpesnį laiką, tuo geresnį gyvenimą gyvename.

Tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar iš tiesų nuolatinis skubėjimas ir patirčių gausa daro mus laimingesnius? Vis daugiau žmonių atsakymą randa priešingoje kryptoje – lėto gyvenimo filosofijoje.

Greitis mažina patirčių kokybę

Skubėjimas leidžia per dieną nuveikti daugiau, tačiau dažnai sumenkina pačių patirčių kokybę. Kai valgome, bendraujame ar keliaujame skubėdami, dėmesys išsiskaido, o išgyvenimai lieka paviršutiniški ir greitai pamirštami.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad dėmesingas buvimas dabartyje siejasi su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir mažesniu streso lygiu. Nuolat „būdami kelyje“ nebespėjame apdoroti to, ką patyrėme, todėl net ir gausių įspūdžių dienos palieka tuštumos jausmą.

Filosofai apie lėtą gyvenimą

Lėto gyvenimo idėja nėra nauja. Senovės graikų filosofas Epikūras teigė, kad tikra laimė kyla ne iš nuolat besikeičiančių malonumų, o iš paprastų ir lengvai pasiekiamų dalykų: saugaus būsto, paprasto maisto ir vidinės ramybės.

Amerikietis Henry David Thoreau, atsiskyręs prie Waldeno ežero, rašė, kad išvyko į gamtą todėl, kad „norėjo gyventi sąmoningai ir susidurti tik su esminiais gyvenimo faktais“. Jo manymu, per daug sudėtingas ir greitas gyvenimas atima autentiškumo jausmą.

Senovės Kinijos mąstytojas Lao Dzė savo mokyme pabrėžė, kad gamta neskuba, tačiau viską padaro laiku. Taoizmo principas „wu wei“ ragina mažiau forsuoti, daugiau pasitikėti natūralia tėkme ir taip rasti harmoniją.

Pesimistas filosofas Arthur Schopenhaueris kritikavo „skubos ir šurmulio“ kupiną gyvenimą, kuris, anot jo, įstumia mus į nuolatinį nerimą ir iliuzinį laimės vaikymąsi. Jis siūlė atsisakyti nereikalingų įsipareigojimų ir rinktis paprastesnį ritmą.

Stoikas imperatorius Markas Aurelijus ragino save: „Jei ieškai ramybės, daryk mažiau. Tiksliau – daryk tik tai, kas būtina, ir taip, kaip dera.“ Jo mintis artima šiuolaikinei lėto gyvenimo idėjai: mažiau, bet geriau.

Kaip praktiškai sulėtinti tempą?

Lėtas gyvenimas nereiškia atsisakyti technologijų ar ambicijų. Tai kvietimas atsirinkti, kas iš tiesų svarbu, ir tam skirti kokybišką laiką. Pirmas žingsnis – sąmoningai paprastinti dienotvarkę, atsisakant veiklų, kurios neatitinka jūsų prioritetų.

Padeda ir reguliarios „atsijungimo“ nuo ekranų pauzės: telefoną palikti kitame kambaryje, valgant nežiūrėti į ekraną, bent dalį savaitgalio praleisti gamtoje. Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje mažina streso hormonų lygį ir gerina nuotaiką.

Dėmesingumo praktikos, tokios kaip meditacija ar lėtas pasivaikščiojimas miške, padeda grįžti į dabarties akimirką. Užuot siekę patirti kuo daugiau, galime sąmoningai rinktis patirti mažiau, bet giliau – ir taip iš naujo atrasti ramybę, kurią skubėjimas seniai buvo nustūmęs į šalį.