Kai kurių žmonių rytas prasideda įprastu ritualu, kuris baigiasi tuo, kad kavos tirščiai keliauja į šiukšliadėžę. Mieste tai atrodo tik kaip drėgnos, tamsios nuosėdos, tačiau turintiems bent kelias lysves ar vazonų ant palangės tai gali tapti tikru „juoduoju auksu“. Kavos tirščiai sode neretai veikia efektyviau nei daugelis pirktinių mišinių, o svarbiausia – švelniai ir be aštraus chemijos kvapo.
Pagrindinė šio „atliekų“ produkto vertė slypi ne tariamuose stebuklinguose mikroelementuose, o gebėjime keisti dirvožemio struktūrą. Kava pasižymi silpnai rūgščia reakcija, kuri patinka daugeliui augalų, tačiau didžiausias privalumas – dirvos purenimas.
Jeigu sausus tirščius įbersite į duobutes sodinant arba tiesiog įmaišysite į viršutinį dirvos sluoksnį, žemė po laistymo mažiau sukris ir nesudarys kietos plutos. Šaknys gaus daugiau deguonies, o drėgmė dirvoje išsilaikys ilgiau.
Kavos aromatas itin vilioja sliekus – jie suaktyvėja ir pritraukiami į tokią vietą, o kartu natūraliai purena bei gerina dirvą.
Svarbu laikytis vienos taisyklės: tirščiai turi būti išdžiovinti. Jei juos drėgnus laikysite uždarytame inde, greitai atsiras pelėsis, kurio lysvėse tikrai nereikia. Geriausia kavos tirščius paskleisti ant lėkštės, leisti jiems išdžiūti vieną ar dvi dienas, o tuomet suberti į maišelį. Kai ateis metas sodinti pomidorų, paprikų ar gėlių daigus, įberkite vieną ar du šaukštus tirščių tiesiai į augalo šaknų zoną.
