Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) duomenys atskleidžia džiuginančią tendenciją – 2025 metais didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse buvo surinktas iki šiol didžiausias pavojingųjų atliekų kiekis.
Šį pokytį lemia ne tik viešojoje erdvėje augantis dėmesys pavojingų atliekų keliamiems pavojams, bet ir nuoseklus gyventojų švietimas bei aiškesnės gairės, kaip atpažinti ir tinkamai sutvarkyti buityje susidarančias pavojingas atliekas.
Augantys pavojingų atliekų srautai – ne problema, o sąmoningumo rodiklis
Didėjantys pavojingų atliekų surinkimo kiekiai nereiškia, kad jų buityje susidaro daugiau. Priešingai – tai rodo, kad gyventojai vis dažniau jas atskiria ir nebeišmeta į bendro naudojimo atliekų konteinerius.
Netinkamai išmestos baterijos, aerozoliai, elektroninės cigaretės, dažų likučiai ar kitos buityje naudojamos cheminės medžiagos tampa rimtu rizikos veiksniu atliekų tvarkymo grandinėje. Jos gali padaryti ilgalaikę žalą aplinkai ir sukelti gaisrus atliekų tvarkymo objektuose.
Kauno RATC duomenimis, 2025 metais Kauno regione surinkta 1 965 tonos pavojingųjų atliekų. Lyginant su 2023 metais, surenkamų pavojingų atliekų kiekis išaugo beveik trečdaliu.
Kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, Kauno regione buityje susidarančios pavojingos atliekos atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimamos nemokamai, taikant priimamo kiekio limitą vienam gyventojui per metus.
„Limitas nustatytas taip, kad jo pakaktų įprastam namų ūkiui. Jis leidžia gyventojams nemokamai perduoti pavojingas atliekas, kartu apsaugant sistemą nuo komercinių srautų ir užtikrinant jos finansinį tvarumą. Tačiau sudarytos sąlygos yra tik dalis sprendimo – ne mažiau svarbus išlieka gyventojų informuotumas ir švietimas: gebėjimas atpažinti pavojingas atliekas ir žinojimas, kaip jas rūšiuoti“, – pažymi Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.
Gyventojų sąmoningumas auga: į aikšteles atkeliauja net mažiausi kiekiai
Pokytį rodo ne tik statistika, bet ir kasdienė atliekų surinkimo aikštelių darbuotojų patirtis. Kauno regiono atliekų surinkimo aikštelėse dirbantys operatoriai pastebi, kad kartu su didėjančiais atliekų srautais auga ir gyventojų sąmoningumas.
„Matome, kad žmonės vis dažniau atveža net labai nedidelius kiekius – vieną litrą tepalo, kelis tuščius bakelius nuo jo, kelias baterijas ar seną termometrą. Net jei kiekis minimalus, gyventojai laukia eilėje, nesipiktina ir džiaugiasi, kad yra vieta, kur tokias atliekas galima priduoti“, – pasakoja didelių gabaritų atliekų aikštelės operatorė Indrė.
Anot jos, dažnai atvežamos atliekos, kurios buvo laikomos daugelį metų. Gyventojai jas randa rūsiuose, sandėliukuose ar garažuose, ypač tada, kai įsigyja naują būstą arba tvarko tėvų ir senelių namus. „Kartais žmonės juokauja, kad gavo savotišką „palikimą“ – senus dažus, lakus, skiediklius ar tepalus – ir dabar ieško, kur visa tai saugiai pristatyti“, – priduria Kauno RATC darbuotoja.
Gairės, padedančios išvengti rūšiavimo klaidų
Atliekų aikštelių darbuotojai pastebi ir dar vieną svarbų pokytį – gyventojai vis dažniau domisi, kaip atpažinti pavojingas atliekas. Žmonės klausia, ką reiškia ženklai ant pakuočių, kaip suprasti, ar konkreti atlieka laikoma pavojinga, ir kur ją reikia pristatyti.
Pasak Kauno RATC direktoriaus Lauryno Virbicko, augantis gyventojų susidomėjimas rodo, kad aiškus ir suprantamas informavimas duoda rezultatų.
Kauno RATC parengtas buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimo vadovas tapo patogiu pagalbininku gyventojams, ieškantiems konkrečių atsakymų. Tai ne tik bendrų rekomendacijų rinkinys, bet ir praktinis įrankis, padedantis kasdienėse situacijose, kai kyla klausimų, ar sena dažų skardinė, buitinės chemijos valiklio pakuotė ar aerozolis laikytini pavojingomis atliekomis.
„Tikimės, kad vis daugiau gyventojų pasinaudos galimybe atsakymus apie pavojingųjų atliekų rūšiavimą rasti šiame vadove. Dažniausiai klaidos kyla ne iš nenoro rūšiuoti, o dėl nežinojimo, kaip tai daryti teisingai. Todėl leidinyje informaciją susisteminome ir pateikėme aiškiai – nuo pavojingumo ženklinimo paaiškinimo iki konkrečių buityje pasitaikančių pavyzdžių ir nurodymų, kaip tvarkyti tokias atliekas“, – sako L. Virbickas.
Tuo tarpu Kauno RATC viešųjų ryšių ir edukacijos specialistė Živilė Valaitytė pabrėžia, kad ne mažiau svarbi švietimo dalis yra tiesioginis bendravimas su bendruomenėmis. Anot jos, gyvos edukacijos padeda keisti įsisenėjusias nuostatas apie atliekų tvarkymą apskritai, o ypač – kalbant apie pavojingas atliekas, kai daugelio įsitikinimu vadinamoji „chemija“ turėtų būti išmetama į mišrių atliekų konteinerius.
„Edukacijų metu paaiškiname, kad pavojingos atliekos yra atskira atliekų rūšis, turinti savo tvarkymo kelią, o didelių gabaritų aikštelėse iš gyventojų jos priimamos nemokamai ir negali būti metamos kartu su mišriomis atliekomis. Suaugusiesiems tai dažnai reiškia senų įpročių keitimą, todėl pokytis ne visada paprastas. Tuo tarpu vaikai šią informaciją priima greitai – jiems tai tampa aiškia taisykle. Taip nuo mažens susiformuoja įprotis tinkamai rūšiuoti ne tik pavojingas, bet ir kitas atliekų rūšis, o ne spręsti, kur jas mesti, jau turint nusistovėjusią praktiką“, – dalijasi Ž. Valaitytė.
Pranešimą paskelbė: Živilė Valaitytė, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.
