Neįtikėtina istorija: nuo karo pabėgusi moteris čia rado meilę ir sukūrė savo verslą

„Norėčiau tų jūsų blynelių. Prieš porą dienų ragavau – labai skanūs“, – prie balto maisto furgono Jaunimo parke sustoja praeivė.

„Džiaugiuosi, kad patiko“, – šypsodamasi atsako blynelius kepanti ir jais prekiaujanti Yana Antanavičienė. Vos juntamas akcentas išduoda: ši moteris – ne lietuvė.

Prieš ketverius metus Yana į Alytų atvyko iš Ukrainos. Prasidėjus karui ji, kaip ir daugelis tautiečių, buvo priversta palikti gimtinę ir ieškoti saugaus prieglobsčio. Jį rado Dzūkijos sostinėje: čia sukūrė šeimą, o po kelerių metų ryžosi įgyvendinti dar vieną svajonę – pradėti nuosavą verslą.

Nuo balandžio 1 dienos Yana alytiškius ir miesto svečius kviečia paragauti jos gaminamų amerikietiškų mini blynelių, pasimėgauti kava ar gaiviaisiais gėrimais, paskanauti prancūziško ar amerikietiško dešrainio, atsigaivinti minkštais ledais ar šerbetu bei išsirinkti kitų saldumynų.

Trys gyvenimą pakeitusios savaitės

Į Alytų Yana atvyko praėjus dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios. Ji atvažiavo ne viena – kartu su sūnumi ir dukra.

Pirmasis iššūkis svetimoje šalyje buvo kalba. „Man buvo sunku net pasakyti „laba diena“, bet visi labai padėjo“, – prisimena Yana.

Netrukus ji susirado darbą. „Jį gavau praėjus vos dviem savaitėms nuo atvykimo. Iš pradžių darbo ieškojau ligoninėje, tačiau laisvų vietų nebuvo, todėl kreipiausi į Užimtumo tarnybą. Nepamenu darbuotojos vardo, bet būsiu jai dėkinga visą gyvenimą. Ji pasakė, kad vienoje privačioje klinikoje yra laisva padėjėjos vieta. Aš suabejojau – juk nemokėjau lietuviškai, o tokioje įstaigoje ši kalba būtina. Tačiau ji padrąsino: nueik, pabandyk – gal pavyks“, – pasakoja Yana.

Moteris paskambino į kliniką, telefonu susikalbėjo rusų kalba, o po savaitės sulaukė skambučio su džiugia žinia – buvo priimta į darbą. „Taigi praėjus trims savaitėms nuo atvykimo pradėjau dirbti „Affidea“ klinikoje“, – sako ji.

Darbas klinikoje Yanai patiko: anot jos, kolektyve tvyrojo gera atmosfera, o darbas su vaikais teikė daug džiaugsmo. „Nors tekdavo imti kraują, mokėdavau taip užmegzti ryšį, kad mažieji net nepajusdavo, kaip tai padarydavau“, – šypsosi moteris.

„Kalbėkite su manimi lietuviškai“

Pasibaigus darbo valandoms Yana tris mėnesius po du kartus per savaitę nuotoliniu būdu lankė nemokamus Užimtumo tarnybos lietuvių kalbos kursus.

Praėjus šiam laikui, darbe ji kolegų ėmė prašyti su ja kalbėti tik lietuviškai. „Jeigu ko nors nesuprasiu, pasakysiu. Svarbiausia – kalbėkite lietuviškai“, – pasakoja šiandien puikiai lietuviškai kalbanti Yana.

Anot jos, lietuvių kalba nėra lengva. „Man sunku taisyklingai vartoti galūnes, sudėtinga ir gramatika“, – atvirauja moteris.

Alytuje sutiko mylimą žmogų ir ryžosi verslui

Įsikūrusi Alytuje, Yana netrukus sutiko ir savo gyvenimo meilę.

„Jis atėjo į „Affidea“ kliniką priduoti kraujo. Aš paėmiau jam kraują – taip ir susipažinome. Netrukus susituokėme, o po kiek laiko susilaukėme dukros“, – dalijasi ji.

Gimus dukrai, Yana vis dažniau grįždavo prie senos svajonės. „Apie maisto furgoną svajojau jau seniai. Pagalvojau, kad vaiko priežiūros atostogos – tinkamas metas tai įgyvendinti. Prasitariu vyrui, o jis tik pasakė: daryk – palaikysiu ir padėsiu, kuo reikės“, – pasakoja Yana.

Ji dėkoja artimiesiems už paramą. „Esu dėkinga vyrui Donatui, jo mamai Albinai ir mano tėčiui Nikolajui už didelę pagalbą ir meilę“, – sako moteris.

Pirmiausia Yana įsigijo amerikietiškų mini blynelių keptuvę, o tinkamą furgoną rado Klaipėdoje. „Likus savaitei iki atidarymo aš nemiegojau“, – prisipažįsta ji ir, vos prisėdusi pokalbiui, skuba aptarnauti užsukusių klientų.

Tarp jų – mažas berniukas, panoręs minkštų ledų. Papuošusi porciją pabarstukais, Yana jam dar įteikia ledinuką. Tokia smulki staigmena tenka kone kiekvienam vaikui, atėjusiam su tėvais ar seneliais.

„Aš labai myliu vaikus“, – ne kartą pabrėžia Yana. Pasak jos, tai ne tik žodžiai: ji sąmoningai perka saldainių ir dalina juos mažiesiems. „Vyras man sako: kam tiek perki ir dalini veltui, juk reikia užsidirbti. O aš atsakau – nieko tokio. Šiek tiek išleisiu, o užsidirbti dar spėsiu. Svarbiausia man – vaikų džiaugsmas ir jų reakcija gavus saldainį“, – pasakoja Yana.

Ją labiausiai žavi nuoširdžios vaikų emocijos: nuostaba, kai ant ledų byra spalvoti pabarstukai, ir džiaugsmas, kai aparatas suformuoja minkštus ledus.

Dar viena svajonė

Esant palankioms oro sąlygoms, Yana kviečia užsukti į Jaunimo parką: šalia furgono stovi du nedideli staliukai, papuošti pavasario gėlėmis, todėl čia galima prisėsti ir neskubant pasimėgauti gardėsiais.

Maisto furgonas dirba kasdien nuo 10 val. ryto iki 19–20 val. Yana planuoja prekiauti iki spalio pabaigos, tačiau perspėja: jei lyja ar oro temperatūra žema, furgonėlis nedirba.

Po darbo valandų, kai atsiranda daugiau laiko, Yana užsiima dar viena širdžiai miela veikla – kepa tortus. Kol kas šiuo pomėgiu ji lepina tik artimuosius ir pažįstamus.

„Jau pradėjau galvoti, kad reikės grįžti į darbą „Affidea“ klinikoje. Tačiau širdis vis labiau linksta prie to, ką darau dabar. Ši veikla – mano svajonė“, – prisipažįsta ji.

Yana atskleidžia ir dar vieną planą: ateityje ji norėtų atidaryti nedidelę kavinę vaikams, kur mažieji kartu su tėvais galėtų ne tik skaniai pavalgyti, bet ir sutikti mėgstamus animacinių filmukų herojus. „Vieną svajonę jau pavyko įgyvendinti. Gal ateityje pavyks išpildyti ir šią“, – sako Yana ir skuba pas laukiančius klientus.