Nauja DI era jau prasidėjo: ekspertai atskleidė, kuo agentai pranoksta įprastus pokalbių robotus

Šešių mėnesių senumo įgūdžiai dirbant su dirbtiniu intelektu jau tampa atgyvena. Vien to, kad pokalbių robotas pateikia padorų atsakymą, nebeužtenka. Nauja stadija – autonominiai DI agentai, kurie patys planuoja žingsnius, vykdo užduotis ir taisosi, jei kas nors nepavyksta.

Ekspertai perspėja, kad skirtumas tarp tų, kurie supranta agentus, ir tų, kurie lieka tik prie paprastų užklausų, greitai virs ir pajamų, ir karjeros skirtumu.

Kas skiria užklausą nuo agento?

Paprasta užklausa yra tarsi pokalbis su mokiniu vairuotoju: reikia nuolat nurodinėti, taisyti ir būti šalia. Agentas – kaip samdomas vairuotojas. Jūs nurodote kelionės tikslą, o jis pats pasirenka maršrutą, tvarkosi su kliūtimis ir priima tarpinius sprendimus.

Siūlomas paprastas rėmas, padedantis apsispręsti, kada verta kurti agentą. Užduotis turi būti autonomiška, pasikartojanti ir lengvai peržiūrima. Tokias užduotis galima patikėti agentui. Jei užduotis vienkartinė, reikalauja subtilaus žmogiško sprendimo ar jos sunku patikrinti, geriau naudoti paprastą užklausą.

Kaip veikia DI agentas?

Pagrindinis pokalbių roboto variklis – didelis kalbos modelis, kuris prognozuoja kitą žodį. Agentas naudoja tą patį modelį, bet jį „aptarnauja“ keturi vaidmenys: analitikas, planuotojas, vykdytojas ir auditorius. Vienas ieško dėsningumų, kitas kuria planą, trečias įgyvendina, ketvirtas tikrina ir taiso rezultatą.

Tarkime, agentui pavedama kas savaitę apžvelgti klientų užklausas, išskirti dažniausias problemas ir parengti vieno puslapio suvestinę vadovybei. Žmogui tai – kelių žmonių darbas, agentui – viena pasikartojanti užduotis, kurią jis gali atlikti automatiškai kiekvieną pirmadienio rytą.

Adaptacija ir žmogiško mąstymo kaina

Pagrindinis agento pranašumas – gebėjimas prisitaikyti, kai įprasta eiga sugriūva. Skirtingai nuo griežto automatizuoto proceso, jis gali persvarstyti planą, ieškoti pakaitinių sprendimų ir pasiekti tikslą kitu keliu.

Tačiau tai nėra stebuklas. Agentas tik sustiprina tai, ką jam duodame. Neaiškūs tikslai, miglotos instrukcijos ir jokio grįžtamojo ryšio – ir sistema klaidas darys greičiau bei drąsiau nei žmogus. Todėl prieš automatizuojant siūloma „GPS“ patikra: labai aiškus tikslas, suprantamas gero rezultato apibrėžimas ir konkretūs žingsniai be miglų.

DI kelia naują vertės kartelę. Kai tekstų, kodo ar analizių gali būti beveik begaliniai kiekiai, brangiausia tampa ne pats darbas, o gebėjimas apibrėžti, kas yra geras darbas, atpažinti blogą ir nuspręsti, kada pasitikėti agentu, o kada – žmogumi. Paradoksalu, bet būtent tai ilgainiui gali padaryti mūsų kasdienį darbą mažiau mechanišką.