NATO ruošiasi pavojingam scenarijui: Rusija Aljanso ryžtą gali išbandyti jau netrukus

Jungtinių Valstijų žvalgybos vertinimai, kuriuos aprašė leidinys „Wall Street Journal“, rodo, kad Rusija per artimiausius kelerius metus gali mėginti išbandyti NATO atsakomąją galią. Pasak šių pranešimų, galimas riboto masto išpuolis prieš Aljanso narę numatomas laikotarpiu nuo šio rudens iki 2029 metų.

Kalbama ne apie plataus masto invaziją, o apie bandymą patikrinti, ar NATO iš tiesų pasirengusi ginti kiekvieną savo narę, kaip numato 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis.

Galimų išpuolių scenarijai

Žvalgybos vertinimuose minimos kelios grėsmių rūšys – nuo kibernetinių atakų ir sabotažo iki nedidelės sausumos pajėgų incursijos rytiniame NATO flange. Tai galėtų būti ataka prieš kritinę infrastruktūrą, žvalgomieji smūgiai raketomis ar dronais, taip pat vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ – nepažymėtų ginkluotų grupių – pasirodymas Aljanso teritorijoje.

Pastaraisiais metais Rusija nuolat testavo NATO budrumą. Minimi Rusijos dronai, įskridę į Rumunijos ir Lenkijos teritoriją, bei incidentas Leipcigo oro uoste, kur aptiktas sprogmenis gabenęs dronas. Vokietijos pareigūnai šį atvejį vertina kaip profesionaliai surežisuoto hibridinio scenarijaus dalį.

Maskvos motyvai ir NATO atsakas

Johns Hopkins universiteto ir Brookingso instituto analitikas Danielis Hamiltonas teigia, kad karas Ukrainoje Rusijai klostosi sunkiai, didėja nuostoliai ir vidaus nepasitenkinimas. Tokios aplinkybės gali paskatinti Kremlių ieškoti „greitos pergalės“ arba bent jau būdo parodyti jėgą ir suskaldyti Vakarus.

Pasak eksperto, mažai tikėtina, kad Rusija imtųsi plataus masto sausumos operacijos prieš NATO, nes tam reikėtų didelių pajėgų perkėlimų, kuriuos Aljanso žvalgyba greitai užfiksuotų. Realistiškesnis scenarijus – hibridiniai veiksmai ir provokacijos, skirtos sukelti politinius ginčus tarp sąjungininkų ir sumažinti paramą Ukrainai.

Silpnoji vieta – politika, ne kariuomenė

Hamiltono teigimu, karine prasme Rusija nėra pajėgi mesti tiesioginį iššūkį visam Aljansui. Didžiausia NATO silpnybė – galimos politinės skirtybės ir abejonės, ar Jungtinės Valstijos ir toliau bus pasirengusios prisiimti pagrindinę Europos saugumo naštą.

NATO valstybės, ypač Baltijos šalys ir Lenkija, stiprina vidaus saugumą, glaudžiau koordinuoja žvalgybą ir aiškiai įspėja Maskvą, kad bet kokie „nepažymėti“ ginkluoti asmenys bus laikomi priešiškų veiksmų dalimi. Ekspertai pabrėžia: nors visi scenarijai dar nėra neišvengiami, sąjungininkai turi išlikti pasirengę ir neleisti Rusijai išbandyti Aljanso vienybės.