Mokslininkai nustatė: kodėl dvyniai atsilieka nuo brolių, bet sulaukę 7-erių juos net pranoksta?

Dvyniai ankstyvoje vaikystėje, panašu, dažniau patiria raidos vėlavimų nei jų vieni gimę broliai ar seserys, o tai gali turėti įtakos vėlesniems mokymosi įpročiams.

Nauja analizė rodo, kad artėjant mokykliniam amžiui dvyniai dažniau atsilieka pažinimo, kalbos ir socialinių-emocinių įgūdžių srityse. Vis dėlto kalbos raida ilgainiui pasiveja: sulaukę 7 metų dvyniai šiame aspekte jau ne tik susilygina, bet ir ima lenkti savo jaunesnius, vienus gimusius brolius ar seseris.

Bendra išvada – ankstyvas, tikslingas palaikymas galėtų padėti sumažinti mokymosi skirtumus ir sustiprinti dvynių galimybes ateityje siekti akademinės sėkmės.

„Dvynių patirtis sukuria specifinį iššūkių rinkinį, kuris dažnai lieka nepastebėtas“, – aiškina vystymosi psichologė Emily Wood iš „King’s College London“, šio tyrimo pagrindinė autorė.

„Kai augini du visiškai vienodo amžiaus vaikus, jie tiesiogiai konkuruoja dėl visko – nuo žaislų ir maisto iki tėvų individualaus dėmesio. Tai yra dvyniškumo dalis, su kuria vieną vaiką auginantys tėvai paprastai nesusiduria taip pat“, – priduria ji.

Ankstesni moksliniai duomenys apie dvynių raidos skirtumus buvo nevienareikšmiai. Viena metaanalizė, apėmusi 15 tūkst. dvynių porų ir 1,5 mln. vienų gimusių vaikų, parodė, kad vaikystėje ir paauglystėje dvyniai vidutiniškai surinkdavo keliais IQ taškais mažiau. Tačiau kituose tyrimuose skirtumai buvo minimalūs.

Šis naujausias tyrimas išsiskiria tuo, kad lygino dvynius su vienais gimusiais vaikais toje pačioje šeimoje, taip sumažindamas įprastų trikdančių veiksnių įtaką, pavyzdžiui, genetikos, aplinkos ir namų ūkio ypatumų.

Tyrėjai rėmėsi „Twins Early Development Study“ (TEDS) duomenimis ir analizavo 851 dvynių porą bei jų jaunesnius, vienus gimusius brolius ar seseris Jungtinėje Karalystėje. Duomenys, rinkti 1996–2004 m., leido sekti vaikų raidą 2, 3, 4 ir 7 metų amžiuje trijose srityse: kalbos, pažinimo ir socialinių-emocinių įgūdžių.

2, 3 ir 4 metų vaikų raida buvo vertinama pagal tėvų užpildytus klausimynus, o sulaukus 7 metų duomenys buvo renkami tiesiogiai iš vaikų telefonu.

Rezultatai parodė, kad vieni gimę vaikai visuose amžiaus tarpsniuose rinko aukštesnius pažinimo testų įverčius. Šiuose testuose buvo tiek konceptualių klausimų, tiek užduočių su dėlionėmis.

Visų amžių vieni gimę vaikai taip pat pasižymėjo geresne socialine-emocine raida: demonstravo daugiau prosocialaus elgesio ir turėjo mažiau elgesio bei emocinių sunkumų. Kai kurie socialinių-emocinių problemų skirtumai, pavyzdžiui, hiperaktyvumas ar sunkumai su bendraamžiais, vaikams artėjant prie mokyklinio amžiaus net didėjo.

Kalbos srityje tendencija buvo kitokia. Nors ankstyvame amžiuje dvyniai atsiliko nuo vienų gimusių brolių ar seserų, sulaukę 7 metų jie pasivijo ir net aplenkė juos pagal kalbinius gebėjimus.

Tyrėjų teigimu, nustatyti skirtumai pagal dydį dažniausiai buvo nuo mažų iki vidutinių, tačiau statistiškai reikšmingi.

Dvynių raidos ypatumus gali lemti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, tėvai neretai daugiau dėmesio skiria jaunesniems vaikams, nes vyresni gali atrodyti savarankiškesni. Dvyniai, savo ruožtu, neišvengiamai dalijasi tėvų dėmesiu tarpusavyje.

Be to, dvynių auginimas gali kelti didesnį emocinį, fizinį ir finansinį krūvį, todėl tėvai dvynius gali rečiau kalbinti ar laikyti ant rankų. Kaip aiškina tyrėjai, tokie ir panašūs įtampos veiksniai siejami su tuo, kad kalba, kurią tėvai dažniau skiria dvyniams, būna trumpesnė ir mažiau sudėtinga nei ta, kuri adresuojama vieniems gimusiems vaikams.

Tyrimas kelia ir papildomų klausimų. Kaip rašo tyrėjų komanda, dvyniai vienas kito draugiją turi nuo pat pradžios: jie vystosi dalydamiesi ta pačia gimda, o vieno kiaušinėlio dvyniai neretai dalijasi net ir placenta, o kai kuriais atvejais – ir tuo pačiu vaisiaus vandenų maišu. Dėl to žaidimas su vaiku, kuris daug kuo panašus į tave patį, gali lemti mažesnį norą bendrauti su nesusijusiais vaikais.

Taip pat dvyniai dažnai suvokiami kaip „pora“, o ne kaip atskiri asmenys, jie dažnai lyginami tarpusavyje. Tai gali padėti formuoti ryšį, bet kartu gali paveikti kiekvieno vaiko tapatumo jausmą.

Dėl šių priežasčių dvyniams ankstyvaisiais metais gali būti naudinga papildoma pagalba, skirta sumažinti vėlavimus pagrindiniuose įgūdžiuose, kurie svarbūs vėlesniems gyvenimo rezultatams. Jei mokymosi atotrūkis neuždaromas, ilgainiui tai gali sietis su nepalankiais elgesio modeliais, tokiais kaip vengimas ar motyvacijos stoka.

Prevencinės ugdymo priemonės gali tapti dar aktualesnės, nes daugiavaisio gimdymo atvejų daugėja. Tai siejama su tendencijomis, tokiomis kaip vyresnis nėštumo amžius ir didėjantis pagalbinio apvaisinimo atvejų skaičius.

Tyrimas publikuotas žurnale „Child Development“.