Parazitas, nuolat gyvenantis milijonų žmonių smegenyse, gali būti ne toks visiškai „užmigęs“, kaip manyta iki šiol.
Kalifornijos universiteto Riversaide (UCR) mokslininkai neseniai aptiko įrodymų, kad pelėms užsikrėtus ilgalaike infekcija smegenyse vyksta žemo lygio Toxoplasma gondii reaktyvacija.
Manoma, kad šiuo smegenis pažeidžiančiu parazitu, kuris dauginasi katėse, o pelės ir kiti gyvūnai veikia kaip tarpiniai šeimininkai, yra užsikrėtę daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų. Dažniausiai patogenas žmogaus organizmą pasiekia per kontaktą su kačių išmatomis arba vartojant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą.
Neretai infekcija vystosi visiškai nepastebimai: simptomų nejaučiantys žmonės net nenutuokia, kad jų organizme gyvena parazitas. Šeimininkui to nežinant, T. gondii sudaro cistas žmogaus smegenų, širdies ir raumenų audiniuose, kur gali išbūti visą gyvenimą – tarsi neaktyvus, kol nenusilpsta imuninė sistema.
Tačiau, kaip rodo nauji duomenys, šiose cistose vyksta gerokai daugiau procesų, nei manyta anksčiau.
Ilgą laiką buvo manyta, kad kiekvienoje mažoje cistoje yra tik viena, miegančios būsenos T. gondii forma. Tačiau UCR tyrėjai, pasitelkę pavienių ląstelių RNR sekoskaitą, atskleidė, kad cistose gali būti kelios skirtingos parazito atmainos, kartu „įsitaisiusios“ užkrėstų pelių smegenyse.
Pelėse parazitas, regis, susitelkia iki penkių skirtingų formų pavidalu. Šios skirtingos T. gondii formos vystosi ir dauginasi nevienodai – skirtingu greičiu ir būdais. Po kelių dienų auginimo laboratorijoje kai kurios atmainos gali priartėti prie stadijų, susijusių su reaktyvacija ir atsinaujinusiu aktyvumu.
„Mes nustatėme, kad cista nėra tik tylus slėptuvės kampelis – tai aktyvus centras, kuriame susitelkusios skirtingos parazito formos, orientuotos į išgyvenimą, plitimą arba reaktyvaciją“, – aiškina biomedicinos mokslininkė Emma Wilson iš UCR.
„Mūsų darbas pakeičia požiūrį į Toxoplasma cistą, – tęsia ji. – Tai verčia ją vertinti kaip pagrindinį parazito gyvavimo ciklo valdymo tašką. Būtent čia turėtume nukreipti naujus gydymo būdus. Jei norime veiksmingai gydyti toksoplazmozę, cista turi tapti pagrindiniu taikiniu.“
Toksoplazmozė – tai liga, kurią žmonėms sukelia T. gondii. Ji gali pasireikšti į gripą panašiais simptomais ir psichikos sutrikimų požymiais. Silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims toksoplazmozė kartais išprovokuoja traukulius ar regėjimo sutrikimus.
Antiparazitiniai vaistai gali padėti, tačiau aktyviai ligos stadijai ir parazito „miegančiai“ formai reikia skirtingų medikamentų. Gydymą apsunkina tai, kad cistose slypi įvairios parazito formos.
„Nustatydamas skirtingas parazito atmainas cistose, mūsų tyrimas leidžia tiksliau įvardyti, kurios iš jų labiausiai linkusios suaktyvėti ir padaryti didžiausią žalą“, – aiškina Wilson. Pasak jos, tai paaiškina, kodėl ankstesnės vaistų kūrimo pastangos dažnai buvo nesėkmingos ir atveria kelią naujiems, tikslesniems terapijos taikiniams.
Tiriant lėtine (28 dienas trunkančia) T. gondii infekcija užkrėstų pelių smegenis paaiškėjo, kad vėlesnėje ligos stadijoje cistose susidaro didesnė parazito formų įvairovė nei ūmios infekcijos metu.
Pirmąją infekcijos savaitę parazitai, panašu, pereina į greitesnio dauginimosi stadiją, o vėliau persijungia į lėtesnio augimo fazes ir formas, kurios palaiko cistų struktūrą ir išlikimą. Tai rodo, kad T. gondii vystymasis nėra paprastas, nuoseklus ir linijinis procesas – greičiau dinamiškas, daugialypis ciklas.
Autorių teigimu, linijinis, žingsnis po žingsnio vykstantis brendimas yra mažai tikėtinas, todėl dabartinis mūsų supratimas apie šią parazitinę infekciją turi būti peržiūrėtas.
„Daug dešimtmečių Toxoplasma gyvavimo ciklas buvo suprantamas pernelyg supaprastintai, – sako Wilson. – Mūsų tyrimas meta iššūkį šiam modeliui.“
