Mėnulio paviršiuje atsirado dar vienas žmogaus veiklos pėdsakas. NASA paskelbė naujas nuotraukas, kuriose užfiksuotas krateris, susidaręs į Mėnulį įsirėžus bendrovės „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ viršutinei pakopai.
Smūgis įvyko rugpjūčio 5 dieną, o jau rugpjūčio 11–12 dienomis jo vietą iš orbitos fotografavo NASA zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“. Gautuose vaizduose mokslininkai gali įžiūrėti net smūgio metu išmestų medžiagų skirtumus.
NASA skaičiavimu, naujasis krateris siekia maždaug 18 metrų pločio, tačiau yra gana negilus – jo gylis nesiekia 3 metrų. Šiuos matmenis tyrėjai įvertino analizuodami kraterio metamą šešėlį.
Į Mėnulį rėžėsi „Falcon 9“ dalis
Kraterį palikusi „Falcon 9“ raketa buvo paleista dar 2025 metų sausį. Tuomet ji į kosmosą iškėlė bendrovės „Firefly Aerospace“ sukurtą mėnuleigį „Blue Ghost 1“.
Ši privati Mėnulio misija buvo sėkminga – aparatas atliko minkštą nusileidimą Mėnulio paviršiuje. Tačiau raketos viršutinė pakopa vėliau liko kosmose, kol galiausiai jos trajektorija baigėsi susidūrimu su Mėnuliu.
Rugpjūčio 5 dieną raketos dalis pasiekė Mėnulio paviršių ir išmušė naują kraterį. Jo atsiradimas neliko nepastebėtas – tikslios smūgio vietos paieškoje dalyvavo skirtingų šalių specialistai ir astronomijos mėgėjai.
NASA Arti Žemės esančių objektų tyrimų centro specialistai palaipsniui tikslino raketos trajektoriją ir galiausiai nustatė tikėtiną jos kritimo vietą. Ši informacija vėliau buvo perduota Pietų Korėjos kolegoms.
Pirmieji kraterį pamatė Pietų Korėjos specialistai
NASA paskelbti vaizdai nėra pirmosios naujojo kraterio nuotraukos. Rugpjūčio 6 dieną jo fotografijas jau buvo paviešinusi Korėjos kosmoso agentūra.
Jos zondas „Korea Pathfinder Lunar Orbiter“, dar vadinamas „Danuri“, smūgio vietą nufotografavo rugpjūčio 5 dieną. Gavusi NASA pateiktas koordinates, Pietų Korėjos komanda galėjo ieškoti konkretaus pasikeitimo Mėnulio paviršiuje.
Vėliau „Danuri“ specialistai patikslintas kraterio koordinates perdavė NASA komandai. Tai padėjo suplanuoti „Lunar Reconnaissance Orbiter“ stebėjimus ir išgauti detalesnius naujojo darinio vaizdus.
Toks skirtingų komandų bendradarbiavimas leido gana greitai patvirtinti, kur tiksliai nukrito raketos pakopa ir kokį pėdsaką ji paliko Mėnulio paviršiuje.
Vienai nuotraukai teko laukti šešias dienas
Nors gali pasirodyti, kad Mėnulį nuolat stebinčiam zondui tereikia nukreipti kamerą į reikiamą tašką, NASA paaiškino, jog užduotis buvo gerokai sudėtingesnė.
Nuo 2009 metų veikiantis „Lunar Reconnaissance Orbiter“ maždaug kas dvi valandas apskrieja Mėnulį nuo vieno ašigalio iki kito. Tuo pat metu po aparatu sukasi pats Mėnulis.
Norint nufotografuoti konkrečią vietą, reikėjo sulaukti tinkamos zondo padėties. Šiuo atveju smūgio vieta fotografavimui tinkamoje pozicijoje atsidūrė tik po šešių dienų.
Tuo metu zondas skriejo maždaug 96 kilometrų aukštyje. Aparatą taip pat reikėjo pakreipti, kad jo kamera būtų tiksliai nukreipta į nedidelį taikinį Mėnulio paviršiuje.
Dešimt sekundžių būtų reiškusios didžiulę paklaidą
NASA pateikė detalę, parodančią, kokio tikslumo reikėjo atliekant fotografavimą. Jei kamera būtų suveikusi vos dešimčia sekundžių per anksti arba per vėlai, taikinys kadre būtų pasislinkęs maždaug 16 kilometrų.
Dėl šios priežasties buvo svarbi tiek zondo padėtis, tiek tikslus fotografavimo laikas. Krateris, nors Žemėje 18 metrų objektas atrodytų nemažas, iš beveik šimto kilometrų aukščio yra labai nedidelis taikinys.
Mokslininkams pavyko gauti nuotraukų iš skirtingų kampų. Būtent jos atskleidė aplink kraterį esančius šviesesnius ir tamsesnius ruožus, atsiradusius smūgio metu.
Kraterio spalvos atskleidžia, kas slypi po Mėnulio paviršiumi
Tamsesnė medžiaga aplink kraterį, NASA aiškinimu, yra paviršinės dulkės ir uolienos. Per ilgą laiką jas veikė Saulės vėjas, galaktiniai kosminiai spinduliai bei mikrometeoritų smūgiai.
Raketos smūgis šią medžiagą išsviedė iš maždaug pusės metro gylio. Tačiau nuotraukose matomos ir gerokai šviesesnės sritys aplink patį kraterio kraštą.
NASA teigimu, šviesesni ruožai yra iš dar gilesnių sluoksnių iškelta medžiaga. Iki susidūrimo ji buvo pasislėpusi po Mėnulio paviršiumi, todėl ilgą laiką nepatyrė tokio paties kosminės aplinkos poveikio.
Taigi vienas raketos smūgis suteikė mokslininkams progą iš orbitos pažvelgti į skirtinguose gyliuose esančias Mėnulio medžiagas. Krateris kartu tapo dar vienu aiškiai užfiksuotu žmogaus kosminės veiklos pėdsaku Žemės palydove.
