Medicina žengia į naują etapą: nauji atradimai keičia vėžio, diabeto ir širdies ligų gydymą

Pastaraisiais metais medicinos pažanga spartėja taip greitai, kad net specialistams tampa sunku sekti visus naujus atradimus. 

Nuo revoliucinių vėžio gydymo metodų iki dirbtinio intelekto naudojimo kuriant naujos kartos antibiotikus – jau šiandien kuriamos technologijos, kurios artimiausiais metais gali iš esmės pakeisti milijonų pacientų gydymą.

Nauji širdies, plaučių ir organų sprendimai

Širdies ligų srityje per trumpą laiką paskelbta apie kelis pasaulio rekordus. Sukurtas naujo tipo visiškai dirbtinis širdies protezas iš titano, kuris palaikė paciento gyvybę aštuonias dienas ir ateityje gali tapti tiltu iki nuolatinės transplantacijos. Kitu atveju atlikta dalinė kūdikio širdies transplantacija, kai pakeistas tik nesveikas vožtuvas gyvu audiniu, augančiu kartu su vaiku ir taip sumažinančiu pakartotinių operacijų riziką.

Dar vienas proveržis – pirmoji visiškai robotu atlikta dviguba plaučių transplantacija, kai sistema „Da Vinci“ panaudojo itin mažus pjūvius šonkauliuose. Tokios mažiau invazinės intervencijos gali sutrumpinti atsigavimą ir išplėsti donorinių organų panaudojimo galimybes ateityje.

Vėžio, diabeto ir astmos lūžiai

Viena ryškiausių naujienų – gimdos kaklelio vėžio gydymo schema, kai prieš įprastą chemospindulinę terapiją skiriamas trumpas papildomos chemoterapijos kursas. Didelės apimties tyrimas, kurį koordinavo University College London, parodė, kad taip mirštamumas sumažėjo apie 40 proc., o ligos atsinaujinimo per penkerius metus rizika – 35 proc.

Smegenų vėžio srityje išbandytas individualizuotas imunoterapinis metodas vaikams ir jaunuoliams, sergantiems itin agresyviu kamieninių smegenų naviku. Iš paciento imuninės ląstelės buvo perprogramuotos taip, kad atpažintų naviko gaminamą molekulę GD2. Per ketverius metus iš 11 pacientų septyniems navikas sumažėjo, o vienam liga visiškai atsitraukė.

Diabeto gydyme jau pademonstruotas pirmasis 1 tipo diabeto atvejis, kai moters kasa vėl ėmė gaminti insuliną po jos pačios kamieninių ląstelių persodinimo. Paraleliai tarptautinė mokslininkų komanda kuria „išmanų“ insuliną, kuris reaguoja į gliukozės pokyčius ir galėtų būti leidžiamas vos kartą per savaitę, taip sumažindamas staigių cukraus šuolių ir hipoglikemijų pavojų.

Po penkiasdešimties metų pertraukos sunkaus astmos gydymo arenoje atsirado nauja alternatyva steroidams – vaistas benralizumabas. King‘s College London tyrėjai parodė, kad viena šio preparato injekcija per astmos paūmėjimą keturis kartus rečiau baigiasi gydymo nesėkme nei standartiniai steroidų kursai.

Injekuojamas stimuliatorius, kraujavimo gelis ir DI antibiotikai

Širdies ritmo sutrikimų pagalboje eksperimentuojama su laikinu injekuojamu širdies stimuliatoriumi. Itin plona adata prie širdies įšvirkščiama nano dalelių turinti hidroželio masė, prijungiama prie išorinio prietaiso ir iki penkių dienų gali palaikyti stabilų ritmą, kol pacientas pasiekia operacinę.

Greitosios pagalbos specialistams kuriamas ir augalinės kilmės hemostatinis gelis švirkšte, kuris suleidžiamas tiesiai į žaizdos centrą. Uždėjus marlę ir kelias sekundes paspaudus, gelis padeda akimirksniu sustabdyti stiprų kraujavimą, o tai gali išgelbėti gyvybę dar iki atvykimo į ligoninę.

Galiausiai, universitetų Pensilvanijoje ir Kvinslande mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą, išanalizavo dešimtis tūkstančių bakterijų genomų ir aptiko daugiau nei 850 000 molekulių, galinčių naikinti kenksmingus mikrobus. Daugiau kaip 90 proc. šių junginių iki šiol nebuvo aprašyti, todėl dabar rengiamasi klinikiniams tyrimams, kurie gali atverti kelią naujai veiksmingų antibiotikų bangai superbugams įveikti.