Mažesnės sąskaitos už šviesą: Europos Komisija ruošia planą, kaip atpiginti elektros kainą

Europos Komisija kitą mėnesį ketina pristatyti iniciatyvą, pagal kurią visoje Europos Sąjungoje elektra būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras, teigia du ES pareigūnai.

Ši iniciatyva yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama ilgainiui didinti elektros gamybą iš branduolinės ir atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių kaip saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir hidroelektrinės.

„Tai jau antra iškastinio kuro krizė vos per kelerius metus. Turime sparčiai didinti vietinę, prieinamą ir patikimą energiją. Mūsų tikslas labai aiškus – elektros gamybą perkelti į atsinaujinančius šaltinius ir branduolinę energetiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, primindama 2022 metų energetikos krizę, kilusią po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Komisija rengia priemonių paketą, skirtą sušvelninti ekonomines pasekmes, kurias ES patiria dėl karo Irane. Dėl grasinimų iš Teherano ir galimos JAV blokados naftą ir dujas iš Persijos įlankos per Hormūzo sąsiaurį gabenantys laivai sustojo. Iš šio regiono atkeliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, todėl sutrikimai tiekime pakurstė staigų kainų šuolį.

„Nuo konflikto pradžios – prieš 44 dienas – mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau nei 22 mlrd. eurų“, – sakė U. von der Leyen.

Balandžio 22 dieną Komisija turėtų pristatyti politikos komunikatą, kuriame numatys laikinas, skubos tvarka taikomas valstybės pagalbos taisyklių korekcijas. Tai leistų vyriausybėms teikti finansinę paramą labiausiai nuo energetikos krizės nukentėjusioms įmonėms.

Mokesčių iniciatyva būtų šio energetikos paketo dalis, kurį planuojama pateikti gegužės 19 dieną. Kartu turėtų būti pristatytas ir elektrifikavimo veiksmų planas su ambicingais tikslais.

Vienas iš pareigūnų teigė, kad palankesnis elektros apmokestinimas ilgainiui padėtų mažinti jos kainą ir paskatintų papildomas investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Vis dėlto mokesčių teisės aktams priimti reikalingas visų ES valstybių narių pritarimas. Anksčiau Komisijai nepavyko sumažinti elektros apmokestinimo naštos per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, nes dalis šalių nepritarė bandymams apmokestinti aviacijos ir laivybos naudojamą kurą.

Austrija, Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija taip pat paragino Komisiją pasiūlyti laikiną mokestį netikėtam pelnui, kurį kai kurios energetikos bendrovės gauna krizės sąlygomis.

„Europos sprendimo paieška yra teisingas kelias“, – laiške rašė šių šalių finansų ministrai. „Tai leistų finansuoti laikiną pagalbą, ypač vartotojams, ir pristabdyti infliacijos augimą, nesukeliant papildomos naštos viešiesiems biudžetams.“

Didelę skolą turinčios valstybės, pavyzdžiui, Italija, patiria ypatingą spaudimą: joms sunku rasti papildomų lėšų krizei amortizuoti. Tuo pat metu prognozuojama, kad krizė slopins ES ekonomikos augimą ir dar labiau kels kainas, didindama stagfliacijos riziką.

Netikėto pelno mokestį būtų lengviau įvesti pasinaudojus ES skubos taisyklėmis – tam užtektų kvalifikuotos daugumos sprendimo. Tačiau, pareigūnų teigimu, šiai idėjai pirmadienį vykusiame Komisijos narių posėdyje nepritarė visi, todėl politinis sprendimas tikėtina persikels į kitą savaitę vyksiantį ES lyderių susitikimą.

Mažiausiai Komisija galėtų pasidalyti gerąja praktika ir pamokomis, išmoktomis per 2022 metų energetikos krizę, su tomis ES sostinėmis, kurios svarsto solidarumo mokesčio taikymą.

Tuo metu Vokietijos politikas Friedrichas Merzas perspėja, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali prilygti COVID-19 pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltiems sukrėtimams.

„Geriausia būtų, jei šis karas baigtųsi kuo greičiau“, – sako Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Tekste taip pat pažymima, kad vyksta varžybos dėl vadovavimo ES vertybinių popierių priežiūros institucijai, tačiau kol kas neaišku, kokia reikšmė šiai pozicijai teks ateityje.

Be to, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos finansų ministrai pabrėžė, kad taupymo ir investicijų sąjungos kūrimas tapo skubiu strateginiu poreikiu.