Maisto švaistymas dažnai lieka nepastebimas, nes išmestas produktas atrodo kaip nedidelis kasdienis nuostolis. Tačiau sudėjus milijonų žmonių įpročius, problema tampa milžiniška. Kartu tai viena iš sričių, kurioje net gana paprasti sprendimai gali padėti sutaupyti maisto, pinigų ir kitų išteklių.
Pasaulyje jau išbandyta įvairių būdų, kaip neleisti tinkamam vartoti maistui atsidurti šiukšliadėžėje. Kartais tam nereikia sudėtingų technologijų – pakanka greičiau perduoti informaciją žmonėms, kurie maistą galėtų suvartoti. Būtent tokiu principu veikia ir viena neįprasta Masačusetso technologijos institute atsiradusi idėja.
Maža kamera padėjo išgelbėti maisto likučius
Masačusetso technologijos instituto (MIT) Medijų laboratorijoje dar 1999 metais buvo sukurta „FoodCam“. Tai kamera su mygtuku, kurios paskirtis labai paprasta – padėti pasidalyti po renginių ar susitikimų likusiu maistu. Sistema buvo sukurta tam, kad tinkamas vartoti maistas neliktų pamirštas ir nebūtų išmetamas.
Darbuotojui tereikia padėti likusį maistą prie kameros ir paspausti mygtuką. Tuomet informacija apie nemokamą maistą perduodama kitiems žmonėms, kurie gali ateiti jo pasiimti. Taip maistas, kuris kitu atveju galėtų atsidurti šiukšliadėžėje, greitai suranda naujus šeimininkus.
Šis sprendimas atskleidžia vieną svarbią maisto švaistymo problemos pusę. Kartais maisto yra pakankamai, tačiau trūksta paprasto būdo sujungti tuos, kurie turi jo perteklių, su tais, kurie galėtų jį suvartoti. Tokiais atvejais didelį pokytį gali sukurti net labai paprasta technologija.
Milžiniški kiekiai maisto taip ir nesuvalgomi
Jungtinėse Valstijose didelė pagaminamo maisto dalis galiausiai lieka nesuvartota. Įvairiais skaičiavimais, iššvaistoma apie 40 proc. maisto. Tai reiškia milžiniškus nuostolius ne tik gyventojams ir verslui, bet ir visai maisto gamybos sistemai.
Problema tampa dar ryškesnė dėl to, kad tuo pat metu dalis gyventojų susiduria su maisto stygiumi. Skaičiuojama, kad maždaug vienas iš aštuonių JAV gyventojų neturi užtikrinto nuolatinio priėjimo prie pakankamo maisto kiekio. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne vien maisto gamybai, bet ir efektyvesniam jo paskirstymui.
Nemaža dalis maisto atliekų susidaro pačiuose namų ūkiuose. Keturių asmenų šeima per metus gali išmesti maisto už maždaug 1,4–1,5 tūkst. eurų. Atskirai kiekvienas išmestas produktas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau per metus susidaro nemaža suma.
Kodėl namuose perkame daugiau, nei suvalgome?
Maisto švaistymą skatina ir kasdieniai vartotojų įpročiai. Dideli šaldytuvai leidžia sukaupti daugiau produktų, tačiau dalis jų lieka lentynų gilumoje ir būna pamirštami. Žmonės taip pat neretai perka daugiau vien todėl, kad nori turėti pilną šaldytuvą ar pasinaudoti akcijomis.
Įtakos turi ir porcijų dydis. Kuo didesnė lėkštė ar maisto pasiėmimo indas, tuo lengviau įsidėti daugiau, nei iš tiesų norima suvalgyti. Likusi porcija vėliau dažnai keliauja tiesiai į atliekų dėžę.
Vieną paprastą sprendimą išbandė Kalifornijos universitetas Santa Barbaroje. Atsisakius padėklų valgyklose, studentams tapo sunkiau vienu metu prisikrauti daug maisto. Nustatyta, kad vienam studentui tenkantis maisto atliekų kiekis sumažėjo maždaug perpus.
Neišdalytas maistas gali pasiekti tūkstančius žmonių
Dar vienas būdas mažinti švaistymą – pasirūpinti, kad restoranų, renginių organizatorių ir kitų įmonių nesuvartotas, tačiau vis dar tinkamas maistas būtų perduodamas žmonėms, kuriems jo reikia. Tokį modelį pasirinko JAV startuolis „Copia“. Jo sukurta sistema padeda verslams maisto perteklių perduoti labdaros organizacijoms.
„Copia“ įkūrėja Komal Ahmad siekė supaprastinti procesą, kuris įmonėms dažnai atrodo pernelyg sudėtingas. Užuot išmetusios maisto likučius, jos gali pranešti apie turimą perteklių, o šis nukreipiamas ten, kur yra reikalingas. Taip vienu metu sprendžiamos dvi problemos – mažinamas švaistymas ir padedama maisto stokojantiems žmonėms.
Tokio modelio mastą parodė vienas didelis sporto renginys. Per du jo vakarus buvo surinkta tiek nesuvartoto kokybiško maisto, kad jo pakako maždaug 23 tūkst. žmonių pamaitinti. Maistas jau buvo pagamintas, todėl svarbiausia buvo neleisti jam tapti atliekomis.
Išmestas maistas kainuoja daugiau nei atrodo
Išmesdami maistą prarandame ne tik pinigus, sumokėtus parduotuvėje. Jam užauginti reikia žemės ir vandens, perdirbti – energijos, o pristatyti iki parduotuvės ar namų – transporto. Jeigu produktas galiausiai nesuvalgomas, visi šie ištekliai būna panaudoti veltui.
Maisto atliekos prisideda ir prie klimato kaitos. Sąvartynuose yrant organinėms atliekoms susidaro metanas – stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Maisto švaistymo poveikis toks didelis, kad pasaulinis maisto atliekų kiekis neretai iliustruojamas kaip hipotetinė valstybė, kuri pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas būtų tarp didžiausių teršėjų pasaulyje.
Ką galima pakeisti savo namuose?
Mažinti maisto švaistymą galima nepradedant nuo didelių gyvenimo pokyčių. Vienas paprasčiausių būdų – prieš apsiperkant patikrinti šaldytuvą ir susidaryti konkretų pirkinių sąrašą. Taip sumažėja tikimybė nusipirkti produktų, kurių namuose jau yra arba kurių nespėsime suvartoti.
Taip pat verta pirmiausia sunaudoti trumpiausiai galiojančius produktus, likučius panaudoti kitos dienos patiekalams ir nebijoti užšaldyti maisto. Mažesnės porcijos taip pat gali padėti, nes prireikus visada galima įsidėti papildomai. Tokie nedideli įpročiai ilgainiui gali reikšti mažiau atliekų ir daugiau šeimos biudžete.
