Lietuvoje infliacija šiuo metu yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau didžiąją jos dalį lemia ne maisto brangimas. Daugiau nei du trečdaliai kainų augimo susiję su energija, būstu, transportu ir kuru. Maisto prekės, neįskaitant gėrimų, kainuoja panašiai kaip prieš metus.
„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet gali pasiekti 6 proc. Vis dėlto 2027 metais ją tikimasi išvysti ties 2,8 proc. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja apie riziką, galinčią šią prognozę pakeisti – maisto kainas.
Infliacija didelė, bet jos poveikis nevienodas
Šiuo metu infliacija Lietuvoje siekia 5,3 proc. Pasak N. Mačiulio, visuomenėje ji nekelia tokio didelio nepasitenkinimo, kokio būtų galima tikėtis. Viena priežasčių – gana siauras kainų augimo pobūdis.
„Matome, viena iš priežasčių, dėl ko nėra labai didelio nerimo dėl infliacijos ir nepasitenkinimo, yra ta, kad ji yra siauro pobūdžio“, – sakė ekonomistas.
Daugiau nei du trečdalius infliacijos sudaro pabrangusios dujos ir elektra. Prie jos prisideda būsto aptarnavimo išlaidos, transportas ir kuras. Maisto kainos kol kas išliko gerokai stabilesnės.
Maisto kainos gali tapti kita problema
N. Mačiulis perspėja, kad dabartinė situacija maisto rinkoje nebūtinai išsilaikys. Nuo metų pradžios jau pabrango kukurūzai. Kviečių kainos yra maždaug dešimtadaliu didesnės.
Žaliavų kainas gali kelti brangesnė energija ir transportavimas. Riziką didina galimi tiekimo grandinių sutrikimai. Prie jų prisideda pasėlius naikinantys gaisrai ir galimi Ukrainos eksporto trikdžiai.
„Čia turbūt yra viena iš pagrindinių infliacinių rizikų 2027 metams – tai yra daug didesnis maisto prekių brangimas, negu matėme pastaruoju metu“, – perspėjo N. Mačiulis.
Nerimą kelia ir dujų kainos
Kita svarbi rizika susijusi su energijos rinka. Nors nafta kainuoja gerokai mažiau, nei prognozuota pavasarį, kuro kainas aukštame lygyje išlaiko naftos perdirbimo pajėgumų trūkumas. Todėl pigesnė žaliava nebūtinai greitai atsispindi degalinėse.
Įtampa išlieka ir Europos dujų rinkoje. Suskystintų gamtinių dujų kaina priartėjo prie 70 eurų už megavatvalandę. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei prieš metus.
Europos dujų saugyklų užpildymas vasaros pabaigoje siekia tik apie 60–65 proc. Įprastai šiuo metų laiku jis būna 75–80 proc. Mažesnės atsargos gali didinti kainų svyravimo riziką artėjant šaltajam sezonui.
Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 3 proc.
Nepaisant infliacijos, „Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Šiemet šalies BVP turėtų padidėti 3 proc. Pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ES.
Augimą skatino ne vien gyventojų vartojimas. Prie jo prisidėjo pramonė ir apdirbamosios gamybos eksportas. Tačiau N. Mačiulis perspėja, kad dalis iki šiol ekonomiką skatinusių veiksnių silpnės.
Vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų augti 8,6 proc. Kitais metais prognozuojamas jau lėtesnis, 7 proc. augimas. Be to, dirbančiųjų skaičius, ekonomisto vertinimu, jau pasiekė piką.
Dirbančiųjų skaičius pasiekė apie 1,47 mln.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,47 mln. dirbančių žmonių. N. Mačiulis prognozuoja, kad šie metai gali būti paskutiniai, kai bendras Lietuvos gyventojų skaičius dar nemažės. Nuo kitų metų migracija gali nebepajėgti kompensuoti neigiamos natūralios gyventojų kaitos.
Tai reiškia, kad ekonomika nebegalės taip lengvai augti dėl didėjančio darbuotojų skaičiaus. Valstybei teks ieškoti kitų augimo šaltinių. Kartu, pasak ekonomisto, reikės griežčiau kontroliuoti viešąsias išlaidas.
„Tokios prabangos nebeturi Lietuva, ir turi labai rimtai ir ši Vyriausybė, ir ateinančios Vyriausybės pradėti žiūrėti į tai, kaip suvaldyti valstybės išlaidų augimą. Jis šiuo metu yra visiškai netvarus“, – teigė N. Mačiulis.
Valstybės išlaidos – gerokai didesnės už pajamas
Šiemet valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 17,337 mlrd. eurų. Išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, numatytos 23,577 mlrd. eurų. N. Mačiulis tokį išlaidų augimą vertina kaip netvarų.
Jo vertinimu, artėjant demografiniams pokyčiams šis klausimas taps dar aktualesnis. Mažėjantis gyventojų ir dirbančiųjų skaičius ribos galimybes finansuoti sparčiai augančias valstybės išlaidas. Todėl korekcijų esą reikės jau artimiausiu metu.
Ekonomistas skeptiškai vertina ir politikų siūlymus gimstamumą skatinti papildomomis tiesioginėmis išmokomis. Jo nuomone, kitų valstybių patirtis nerodo, kad tokios priemonės reikšmingai pakeistų žmonių sprendimus. Daugiau dėmesio jis siūlo skirti kitoms problemoms.
Papildomus vaiko pinigus vadina „pinigais į balą“
„Dabar labai populiaru politikų tarpe kalbėti apie gimstamumo skatinimą, apie papildomus vaiko pinigus, bet tai yra pinigai į balą“, – sakė N. Mačiulis. Jo nuomone, tiesioginės išmokos nėra veiksmingas būdas gimstamumui didinti. Valstybė turėtų koncentruotis į ilgalaikes priemones.
Tarp svarbesnių problemų ekonomistas išskyrė būsto įperkamumą. Dar daugiau dėmesio, jo nuomone, turėtų sulaukti švietimo kokybė. Mažėjant gimstančių vaikų skaičiui, svarbu didinti kiekvieno jų galimybes.
„Reikia visas pastangas dėti į tai, kad tie mažiau gimstantys vaikai gautų kokybišką išsilavinimą ir toliau prisidėtų prie valstybės stiprinimo“, – teigė ekonomistas. Jo vertinimu, tai būtų prasmingesnė ilgalaikė investicija. Tiesioginių išmokų poveikiu jis abejoja.
Lietuva vis daugiau uždirba iš paslaugų
N. Mačiulis įžvelgia ir itin teigiamų Lietuvos ekonomikos pokyčių. Pirmą kartą šalies istorijoje paslaugų eksportas aplenkė lietuviškos kilmės prekių eksportą. Ekonomisto vertinimu, tai yra pažangesnės ekonomikos požymis.
Maždaug pusę paslaugų eksporto vis dar sudaro transportas. Tačiau daugiau nei 10 mlrd. eurų per metus tenka kitoms paslaugoms. Tai sudaro beveik 15 proc. Lietuvos BVP.
Didelę šios dalies dalį sudaro aukštesnės pridėtinės vertės veiklos. Tarp jų – finansų, informacinių ir ryšių technologijų bei kitos verslo paslaugos. Tai mažina Lietuvos priklausomybę nuo tradicinės pramonės eksporto.
Papildomą konkurencinį spaudimą Europai gali kelti Kinija. JAV muitais apribojus dalį kiniškų prekių importo, Kinijos bendrovės aktyviau ieško kitų rinkų. Per pastaruosius metus Kinijos eksportas į ES išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
