Pradinis puslapis » Naujienos » Sveikata » Ligoninėse vis daugiau darbo perima DI: „Amazon“ sprendimai jau keičia pacientų priežiūrą

Ligoninėse vis daugiau darbo perima DI: „Amazon“ sprendimai jau keičia pacientų priežiūrą

Robotų ligoninė. Pexels nuotr
Robotų ligoninė. Pexels nuotr

Jungtinėse Valstijose sveikatos apsaugai kasmet išleidžiama apie 4,1 trln. eurų, o ligoninės susiduria su augančiomis sąnaudomis ir darbuotojų trūkumu. Šioje aplinkoje į mediciną vis drąsiau žengia technologijų milžinės, tarp jų ir „Amazon Web Services“, siūlančios debesis ir dirbtinio intelekto sprendimus klinikoms bei ligoninėms.

Viena šio pokyčio veidų – gydytoja Angela Shippey, dešimtmetį dirbusi su pacientais, o dabar tapusi gydytoja vadove „Amazon Web Services“. Ji padeda ligoninėms praktiškai pritaikyti technologijas, gerinančias darbą ir mažinančias biurokratiją.

Skaitmeninės ligoninės kasdienybė

Vienas matomiausių pavyzdžių – balsu valdomi pagalbininkai palatose. „Echo Dot“ įrenginiai leidžia pacientams patiems reguliuoti šviesą, temperatūrą ar išsikviesti pagalbą, nenaudojant tradicinių skambučių mygtukų.

Pasak A. Shippey, tai išlaisvina slaugytojus nuo smulkių užduočių ir leidžia jiems daugiau laiko skirti vaistams, tyrimams ir tiesioginiam bendravimui su pacientais. Ligoninėms svarbus ir kaštų aspektas – pereidamos prie debesijos jos gali iki 60 proc. sumažinti skaičiavimo, duomenų saugojimo ir tinklo išlaidas.

Rinka sparčiai plečiasi: prognozuojama, kad iki 2030 metų sveikatos priežiūros debesijos ir DI sprendimų vertė pasaulyje viršys 115 mlrd. eurų. Šiame segmente aktyviai veikia ir „Microsoft“, kurios „Azure“ bei dirbtinio intelekto paslaugomis naudojasi didžiausias elektroninių ligos istorijų tiekėjas „Epic“.

Virtualios palatos ir mokymas

Houston Methodist ligoninėje su „Amazon Web Services“ pagalba sukurta virtualioji intensyviosios terapijos sistema. Slaugytojai nuotoliniu būdu stebi daugiau pacientų, o nuotolinė slaugytoja gali skirti 45–60 minučių vien tik priėmimui ar išrašymui, nesiblaškydama dėl kitų skambučių.

Ligonių vadovė Roberta Schwartz teigia, kad virtualus intensyviosios terapijos centras leido naktį dirbti dviem, o ne keturiems budintiems gydytojams. Taip sumažėjo perdegimas, pagerėjo dienos metu dirbančių specialistų rotacija ir net 20 proc. sumažėjo gaivinimo atvejų.

Kitas eksperimentinis sprendimas – trimatis širdies modelis, kuriame galima pamatyti miokardo infarkto pažeidimus. Tokie modeliai gali būti naudojami ir gydytojų mokymui, ir pokalbiams su pacientais, aiškinant, kaip aukštas kraujospūdis ar sutrikusi kraujotaka veikia širdį.

Gydytojų patirtis ir įtrauktis

A. Shippey pabrėžia, kad esminė sąlyga – technologijos turi būti kuriamos kartu su medikais. Ji prisimena, kaip programinės įrangos kūrėjai jai sakė, esą „produktas veikia pagal dizainą“, kai tuo metu sprendimas akivaizdžiai netiko realiam darbui su pacientais.

Pasak gydytojos, didelė dalis amerikiečių sveikatos sistemą vis dar laiko neveikiančia. Didelę dalį to nusivylimo lemia darbuotojų trūkumas ir didelis kaita, kai daugiau kaip 56 proc. ligoninių pajamų tenka atlyginimams. DI ir automatizavimas gali sumažinti administracinę naštą ir leisti specialistams daryti tai, ką jie moka geriausiai – gydyti.

Gydytoja daug dėmesio skiria ir moterų bei mažumų įtraukimui. Nors moterys sudaro daugumą slaugytojų ir dažniausiai priima šeimos sveikatos sprendimus, vadovų lygmenyje jų dar trūksta. Technologijos, anot A. Shippey, gali padėti geriau atstovauti įvairioms bendruomenėms ir mažinti atotrūkį tarp didelių medicinos centrų ir regionų.

Sekite mūsų naujienas patogiau

  • Pridėkite mus kaip mėgstamiausią šaltinį „Google Discover“, kad nepraleistumėte svarbiausių naujienų.
  • Taip pat galite mus nustatyti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ paieškoje.