Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams lietuvių kalbos mokymasis turėtų tapti paprastesnis ir lengviau pasiekiamas. Kultūros ministerija nuo rugsėjo pradeda įgyvendinti projektą startLT.lt, skirtą trečiųjų šalių piliečių kalbos mokymuisi ir integracijai.
Naujoje platformoje vienoje vietoje bus kaupiama informacija apie lietuvių kalbos kursus, egzaminus, kalbos mokėjimo reikalavimus bei savarankiško mokymosi priemones. Joje taip pat bus galima daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir tradicijas.
Projekto užmojai nemaži. Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad per trejus metus platformoje turėtų mokytis apie 6,3 tūkstančio žmonių. Kartu bus stebima, kaip sistema naudojama ir kokių rezultatų pavyksta pasiekti.
Lietuvių kalbos mokymuisi – viena platforma
Projektas pirmiausia skirtas žmonėms, kurie į Lietuvą atvyksta iš trečiųjų šalių ir čia planuoja kurti savo gyvenimą. Lietuvių kalbos žinios jiems gali būti svarbios ieškant darbo, mokantis, tvarkant kasdienius reikalus ar bendraujant.
Kultūros ministro L. Alsio teigimu, kuriant platformą dalyvauja 14 partnerių – aukštosios mokyklos ir institutai. Jų bendras darbas turėtų padėti sukurti lietuvių kalbos mokymuisi skirtą sistemą, kuria galėtų naudotis į šalį atvykę žmonės.
Ministras „Žinių radijui“ sakė, kad projektas orientuotas į tautinių mažumų ir atvykėlių klausimus. Vienas pagrindinių tikslų – sudaryti sąlygas atvykusiems žmonėms įgyti bent bazines lietuvių kalbos žinias.
Tokios žinios svarbios kasdieniame gyvenime. Net pradinis kalbos mokėjimas gali palengvinti bendravimą, padėti savarankiškiau spręsti kasdienius klausimus ir suteikti daugiau galimybių įsitraukti į Lietuvos visuomenės gyvenimą.
Per trejus metus tikimasi daugiau kaip 6 tūkstančių besimokančiųjų
Kultūros ministerija naujajai platformai kelia konkrečius tikslus. Pasak L. Alsio, siekiama, kad per trejus metus ja pasinaudotų ir lietuvių kalbos mokytųsi maždaug 6,3 tūkstančio žmonių.
Tačiau svarbus bus ne vien užsiregistravusių žmonių skaičius. Ministras pažymėjo, kad projekto įgyvendinimo metu ketinama stebėti, kaip žmonės naudojasi platforma ir kokių mokymosi rezultatų jiems pavyksta pasiekti.
Tai turėtų padėti įvertinti, ar pasirinktas modelis iš tiesų atitinka Lietuvoje gyvenančių užsieniečių poreikius. Praktinis platformos naudojimas parodys, kurios priemonės sulaukia didžiausio susidomėjimo ir kaip veikia pati mokymosi sistema.
Vienoje vietoje – kursai, egzaminai ir testai
Viena pagrindinių projekto dalių bus nauja interneto svetainė startLT.lt. Kultūros ministerijos teigimu, ji turėtų tapti svarbiausiu informacijos šaltiniu Lietuvoje jau gyvenantiems arba čia persikelti planuojantiems užsieniečiams.
Svetainėje bus skelbiama informacija apie galiojančius lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus ir įvairias galimybes mokytis kalbos. Žmonės taip pat galės sužinoti apie valstybės lėšomis finansuojamus nemokamus lietuvių kalbos kursus.
Numatyta ir registracija į tokius kursus. Taigi žmogui nereikės informacijos apie mokymosi galimybes ieškoti skirtingose vietose – pagrindiniai atsakymai bei registracijos galimybės bus sutelkti vienoje interneto platformoje.
Joje bus pateikiama informacija apie lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Lankytojai taip pat ras kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus bei priemones, kurios padės lietuvių kalbos mokytis savarankiškai.
Dėmesys bus skiriamas ir Lietuvos kultūrai
Kalbos mokymasis neapsiribos vien žodynu ar gramatika. Platformoje planuojama pateikti informaciją apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir tradicijas, taip pat įvairias sociokultūrines žinias, galinčias praversti čia gyvenantiems žmonėms.
Tokia informacija gali padėti atvykėliams geriau pažinti šalį, kurioje jie apsigyveno. Kasdieniam gyvenimui svarbu suprasti ne vien kalbą, bet ir visuomenėje įprastas bendravimo normas, vietos tradicijas bei kultūrinę aplinką.
Projektas skirtas teisėtai Lietuvoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės. Juo galės naudotis žmonės, kurie ketina Lietuvoje gyventi, dirbti, mokytis ir įsilieti į visuomenės gyvenimą.
Ministras prabilo ir apie rusų kalbos vartojimą
Kalbėdamas apie užsieniečių integraciją L. Alsys palietė ir rusų kalbos vartojimo Lietuvoje klausimą. Ministro vertinimu, šiuo metu jau reikia svarstyti, kaip mažinti jos naudojimą šalies institucijose.
„Aš manyčiau, kad rusų kalbos atsisakymas turbūt yra šiandieninis klausimas, kurį reikia spręsti mūsų institucijose“, – „Žinių radijui“ sakė kultūros ministras.
Ši ministro pozicija papildo platesnę diskusiją apie lietuvių kalbos vaidmenį integracijos procese. Naujojo projekto kryptis aiški – suteikti atvykusiems žmonėms daugiau galimybių išmokti valstybinę kalbą ir naudoti ją kasdieniame gyvenime.
Projektą finansuoja Europos Sąjungos fondas
Oficialus projekto pavadinimas – Centralizuotos lietuvių kalbos mokymų registracijos sistemos ir informacinės platformos sukūrimas ir įdiegimas. Jo įgyvendinimą finansuoja 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.
Naujoji startLT.lt platforma turėtų pradėti formuoti vieną bendrą erdvę, kurioje užsieniečiai galėtų rasti svarbiausią informaciją apie lietuvių kalbos mokymąsi, registruotis į kursus ir pasiruošti reikalingiems egzaminams.
Kultūros ministerijos planuose – per trejus metus pasiekti apie 6,3 tūkstančio besimokančių žmonių. Ar šis tikslas bus pasiektas, parodys platformos naudojimo rezultatai, kuriuos projekto vykdytojai ketina stebėti.
Vis dėlto pati projekto kryptis gana konkreti: žmogui, nusprendusiam gyventi Lietuvoje, lietuvių kalbos mokymasis turėtų būti lengviau pasiekiamas. Nuo rugsėjo tam bus skirta viena centralizuota vieta – startLT.lt.
