Kodėl Žemėje beveik nematyti asteroidų kraterių? Atsakymas slepiasi pačioje planetoje

Žvelgiant į Mėnulį ar Merkurijų, paviršių nusėjusi kraterių gausa akimirksniu primena apie milijardus metų trunkančią bombardavimo istoriją. Žemėje tokių kraterių matome gerokai mažiau, tačiau tai nereiškia, kad mūsų planeta buvo taupoma.

Skirtumą lemia ne mažesnis smūgių skaičius, o aktyvūs Žemės procesai – erozija, vulkanizmas ir plokščių tektonika. Per milijonus metų jie nušlifuoja ir paslepia kosminių susidūrimų žymes, todėl dauguma senųjų kraterių tiesiog išnyksta.

Kas mus talžo kasdien?

Kiekvienais metais į Žemės atmosferą patenka apie 15 000 tonų smulkių kosminių uolienų – meteoroidų. Dauguma jų sudega atmosferoje ir pasireiškia tik trumpu švystelėjimu danguje, o paviršių pasiekę gabaliukai vadinami meteoritais.

Tokių smulkių smūgių pasekmės paprastai apsiriboja apgadintais stogais ar automobiliais, tačiau didėjant objekto skersmeniui, žala auga ne linijiškai, o šuoliais. Maždaug 7 metrų akmuo gali sukelti sprogimą, prilygstantį Hirošimos lygio branduoliniam sprogmeniui, nors dažniausiai tai nutinka aukštai atmosferoje virš vandenynų.

Cheliabinskas ir Tunguska

Ryškiausias šiuolaikinis pavyzdys – 2013 metais virš Rusijos Čeliabinsko sprogo apie 20 metrų skersmens asteroidas. Sprogimas, kurio galia vertinama maždaug 500 kilotonų, sugriovė tūkstančius pastatų ir sužeidė apie 1 500 žmonių, daugiausia dėl išdaužytų langų šukių.

Dar stipresnis buvo 1908 metais virš Sibiro įvykęs Tunguskos sprogimas. 60–190 metrų skersmens kūnas išguldė apie 18 milijonų medžių teritorijoje, panašioje į nedidelę Europos valstybę. Manoma, kad tai buvo kelių megatonų galingumo orasprogis.

Retos, bet milžiniškos katastrofos

Mokslininkų skaičiavimais, maždaug 1 kilometro skersmens asteroidai Žemę turėtų pasiekti vidutiniškai kartą per 400 000–500 000 metų. Toks smūgis sukeltų globalias klimato pasekmes, tačiau nebūtinai sunaikintų visą gyvybę.

Kur kas retesni, bet grėsmingiausi yra daugiau nei 10 kilometrų dydžio objektai. Vienas toks kūnas prieš 66 milijonus metų smogė dabartinio Meksikos teritorijoje ir, manoma, prisidėjo prie dinozaurų išnykimo bei maždaug 75 proc. rūšių žūties.

Kiek esame pasirengę?

Tarptautinės observatorijos jau aptiko apie 14 000 vadinamųjų artimų Žemei objektų. Manoma, kad apie 93 proc. bent 1 kilometro skersmens asteroidų yra žinomi ir stebimi, o potencialiai pavojingų objektų sąrašas nuolat pildomas.

Šiuo metu didelio asteroido smūgio tikimybė artimiausiais šimtmečiais vertinama kaip labai maža. Vis dėlto žinoma, kad teoriškai egzistuoja tūkstančiai didelių kūnų, kurie kada nors ateityje neišvengiamai susidurs su Žeme – klausimas tik, ar žmonija vis dar bus čia, kai tai nutiks.