Kodėl po sporto dingsta nerimas? Atskleidė, kas tuo metu vyksta jūsų smegenyse

Fizinis aktyvumas laikomas vienu veiksmingiausių būdų stiprinti psichikos sveikatą, nes jis tiesiogiai veikia smegenų veiklą ir mažina streso lygį.

Kaip skelbia „Der Spiegel“, remdamasis mentalinio treniravimo specialistu Stefanu Westbroku, judant smegenys tarsi pakeičia veikimo režimą: aktyvumas mažiau koncentruojasi prefrontalinėje žievėje, kuri atsakinga už analizę ir nerimastingas mintis, ir persikelia į motorines sritis. Dėl to lengviau sumažinti įkyrius išgyvenimus ir psichologinę įtampą.

Fiziniai pratimai taip pat veikia hormonų sistemą. Organizmas pradeda efektyviau reguliuoti kortizolio – streso hormono – lygį. Per didelis kortizolio kiekis gali sietis su miego sutrikimais, virškinimo problemomis ir širdies bei kraujagyslių sistemos negalavimais.

Smegenų lygmenyje suaktyvėja neuromediatorių veikla. Endokanabinoidai siejami su ramybės pojūčiu, dopaminas didina motyvaciją, serotoninas stabilizuoja emocinę būseną, o endorfinai mažina skausmą ir įtampą. Būtent šių poveikių derinys ir paaiškina, kodėl po treniruotės žmonės dažnai pasijunta geriau.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti miegą, koncentraciją ir atmintį. Dėl geresnės kraujotakos smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, o tai teigiamai veikia pažintines funkcijas.

Tyrimai rodo, kad sportas gali mažinti demencijos riziką, taip pat padėti palengvinti depresijos ir nerimo simptomus.

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pasirinkta sporto rūšis, o reguliarumas ir komfortas. Net trumpas kasdienis judėjimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Pavyzdžiui, Karališkojo koledžo Londone tyrimas parodė, kad 15 minučių aktyvaus judėjimo per dieną nuotaiką gali pagerinti labiau nei savaitė poilsio.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent 150 minučių per savaitę.