Kodėl kūnas prisimena tai, ką pamiršta protas? Mokslas paaiškino raumenų atminties fenomeną
Važiavimas dviračiu ar batraiščių užsirišimas dažnai vyksta beveik automatiškai – tarsi kūnas pats „žinotų“, ką daryti. Šis reiškinys populiariai vadinamas raumenų atmintimi, tačiau mokslas į jį žvelgia kiek tiksliau.
Ar raumenys iš tiesų turi atmintį? Koks vaidmuo tenka smegenims? Mokslininkai aiškina, kad atsakymas priklauso nuo to, ką tiksliai vadiname „raumenų atmintimi“.
Kasdienėje kalboje raumenų atmintimi vadiname gebėjimą atlikti sudėtingus veiksmus beveik negalvojant: groti instrumentu, megzti, vairuoti ar atlikti sportinius judesius. Vis dėlto kognityviniai mokslininkai šią atminties rūšį dažniau vadina procedūrine atmintimi.
Procedūrinė atmintis priskiriama nedeklaratyviajai atminčiai – tai reiškia, kad ji labiau susijusi su veiksmais, o ne su žodžiais ar sąmoningai įvardijamomis žiniomis. Dėl to dažnai būna lengviau parodyti, kaip atlikti veiksmą, nei tiksliai jį paaiškinti vien žodžiais. Pavyzdžiui, suaugusiajam nesunku pačiam užsėsti ant dviračio ir važiuoti, tačiau detaliai paaiškinti vaikui, kada ir kaip tiksliai pasukti vairą ar perkelti svorį, gali būti gerokai sudėtingiau.
Kartojimas laikomas vienu greičiausių būdų stiprinti procedūrinę atmintį. Mokantis naujo įgūdžio pradžioje reikia daug sąmoningų pastangų: kiekvienas judesys turi būti kontroliuojamas, tikrinama seka, taisomos klaidos. Ilgainiui, kai įgūdis kartojamas, jis tampa vis labiau automatinis. Dėl to žmogus kartais net neprisimena, kuriuo keliu parvažiavo namo – maršrutas buvo atliktas kaip daug kartų kartota veiksmų grandinė.
Mokslininkai pabrėžia, kad procedūrinei atminčiai palaikyti svarbus įvairių smegenų sričių bendras darbas. Mokantis naujo dalyko aktyviau įsitraukia prefrontalinė ir frontoparietalinė smegenų žievė – sritys, susijusios su dėmesiu, darbine atmintimi ir sąmoningu, pastangų reikalaujančiu mąstymu. Tačiau įgūdžiui tampant automatiniu, vis daugiau pasikliaujama sensomotoriniais tinklais, kurie apdoroja jutiminę informaciją ir padeda parinkti tinkamiausią fizinį atsaką. Dėl to sudėtingus veiksmus galima atlikti su mažesnėmis sąmoningomis pastangomis.
Įdomu tai, kad procedūrinė atmintis dažnai išlieka gana stabili net esant kognityviniam nuosmukiui. Sergant demencija ar patiriant kitus pažinimo sutrikimus, sunkiausi paprastai būna tie uždaviniai, kurie reikalauja sąmoningų pastangų. Vis dėlto ilgainiui įgyti automatiniai įgūdžiai neretai išlieka. Todėl galima sutikti demencija sergančių žmonių, kurie vis dar geba megzti ar šokti, nors jiems sunku prisiminti artimųjų vardus.
Tyrimai rodo, kad muzika ypač stipriai „pasiekia“ procedūrinę atmintį. Pavyzdžiui, viename Kanadoje atliktame tyrime nustatyta, kad Alzheimerio demencija sergantys žmonės žodžius geriau atpažino tada, kai jie buvo dainuojami, o ne tiesiog pasakomi. Kitas tyrimas Australijoje parodė, kad net ir sunkios Alzheimerio demencijos atveju žmogus gali išmokti naują dainą: 91 metų moteris, anksčiau niekada nebuvusi muzikante, išmoko visiškai naują kūrinį ir sugebėjo jį padainuoti dar ir po dviejų savaičių, nors atminties testo metu žodžių neatsiminė.
Terminas „raumenų atmintis“ kartais vartojamas ir tiesiogine prasme, kalbant apie tai, kad anksčiau treniruoti raumenys gali greičiau atgauti jėgą ar masę po pertraukos. Tyrimai leidžia manyti, kad ankstesnės treniruotės gali pagreitinti raumenų augimą – tikėtina, dėl pokyčių raumenų ląstelių veikloje ar sandaroje. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad net ir tokiu atveju raumenys „nesaugo“ prisiminimų taip, kaip tai daro smegenys.
Greito ir paprasto būdo sustiprinti procedūrinę atmintį nėra. Pirmiausia tenka pereiti pradinį mokymosi etapą, kai įgūdis reikalauja daug dėmesio ir pastangų. Praktika padeda smegenims mažiau remtis dėmesį valdančiomis priekinėmis sritimis ir daugiau įtraukti motorines funkcijas palaikančius tinklus.
Kad treniruotės būtų efektyvesnės, mokslininkai rekomenduoja praktiką paskirstyti per kelis užsiėmimus, o ne viską daryti vienu kartu. Toks išdėstymas verčia prisiminimą „atkurti“ iš naujo, todėl gerėja ilgalaikis įsiminimas. Taip pat gali padėti miegas po treniruočių – tyrimai rodo, kad miegant sustiprėja naujai išmoktų įgūdžių įtvirtinimas.
Nors procedūrinės atminties stiprinimas reikalauja laiko, nauji įgūdžiai praturtina kasdienybę. Be to, per gyvenimą išlavinti automatiniai gebėjimai gali padėti išlaikyti ryšį su svarbiomis patirtimis ir artimaisiais net tada, kai bendra kognityvinė sveikata ima silpti.
