Klimato politika pakibo ant plauko: kokia klasta bandyta sužlugdyti ES planus?
BRIUSELIS — pramonės peticija, kritikuojanti pagrindinę Europos Sąjungos klimato politiką, sudarė įspūdį, kad jos reikalavimus palaiko apie 1 350 įmonių ir asociacijų. Tačiau dalis bendrovių dabar tvirtina, jog po šiuo dokumentu nepasirašė ir jam nepritaria.
Praėjusį mėnesį keli ES lyderiai, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Antverpene susitiko su šimtais pramonės atstovų. Susitikime jiems buvo pristatytas laiškas, kuriame, be kitų dalykų, reikalauta sumažinti „anglies dioksido sąnaudas“ – tai plačiai buvo suprasta kaip raginimas susilpninti kainos signalą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), pagrindinį bloko instrumentą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti.
F. Merzas sureagavo į šiuos reikalavimus, užsiminęs, kad gali būti atviras politikos švelninimui. Vėliau jis savo žodžius švelnino, tačiau dar iki tol anglies dioksido kaina spėjo smukti. Nuo to laiko išpuoliai prieš ETS, pagal kurią gamyklos privalo mokėti už taršą, tik stiprėjo. Italija neseniai paragino sistemą laikinai sustabdyti, kol bus parengta numatoma reforma.
Peticijos viršuje esantis laiško antraštinis įrašas skelbė, kad dokumentas ES lyderiams pateiktas 2026 m. vasario 11 d. Antverpene vykusiame Europos pramonės aukščiausiojo lygio susitikime „pasirašiusiųjų Antverpeno deklaraciją vardu“.
2024 m. „Antverpeno deklaracija“, kurioje buvo raginama sudaryti europinį „pramonės sandorį“ ir nebuvo minimos anglies dioksido sąnaudos, turėjo beveik 1 350 pasirašiusiųjų. Tarp jų – daugiau kaip 900 įmonių: nuo plieno milžinės „ArcelorMittal“ iki trąšų gamintojos „Yara“.
Elektroniniu paštu platintame pranešime spaudai, kuriame buvo pateikiama nuoroda į peticiją, taip pat teigta, kad „Antverpeno deklaracijos bendruomenė“, atstovaujanti daugiau nei 1 300 įmonių, asociacijų ir profesinių sąjungų visoje Europoje, paragino ES valstybių ir vyriausybių vadovus imtis skubių ir ryžtingų veiksmų.
Tačiau dalis bendrovių dabar sako, kad šio laiško nepalaikė. Net ir organizatoriai „POLITICO“ pripažino nežinantys tikslaus šių metų peticijos rėmėjų skaičiaus. Dokumentas pavadintas „Antverpeno raginimu Alden-Biesen“ – pagal Belgijos pilį, kur ES lyderiai susitiko kitą dieną po pramonės susitikimo.
Ši situacija atkreipia dėmesį į Europoje vis dažniau pasitaikančią lobizmo praktiką: prieštaringų politikos pokyčių reikalaujantys laiškai pristatomi tarsi būtų rašomi daugybės įmonių vardu, nors jos su organizatoriais susijusios tik netiesiogiai. Panašus atvejis fiksuotas ir pernai spalį, kai du vadovai ragino ES atsisakyti ar susilpninti svarbius aplinkosaugos teisės aktus, teigdami kalbantys 46 įmonių vardu, nors dalis jų vėliau atsiribojo.
Europos chemijos pramonės lobistinė asociacija „Cefic“, organizuojanti kasmetinius Antverpeno susitikimus, tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar teiginys, kad laiškas siųstas „pasirašiusiųjų vardu“, buvo klaidinantis. Vis dėlto atstovas spaudai tvirtino, kad visi 2024 m. deklaracijos pasirašiusieji buvo pakviesti teikti pastabas šių metų dokumentui, o tekstas esą buvo pristatytas įmonėms, dalyvavusioms konsultaciniuose skambučiuose prieš susitikimą.
Kartu „Cefic“ pripažino, kad konkretaus rėmėjų skaičiaus nėra. „Kadangi tekstas remiasi jau egzistuojančia Antverpeno deklaracija, pasirašiusiųjų nebuvo prašoma pasirašyti dar kartą, todėl nebuvo sudarytas papildomas pasirašiusiųjų sąrašas“, – nurodė atstovas spaudai, pridurdamas, kad „raginimas“ buvo politinis priminimas, o ne nauja deklaracija.
Neatitikimus pirmiausia pastebėjo nevyriausybinė organizacija „Finnwatch“, susisiekusi su Suomijos įmonėmis, pasirašiusiomis 2024 m. deklaraciją. Iš septynių atsakiusių trys atsiribojo nuo raginimo mažinti anglies dioksido kainą.
„Finnwatch“ taip pat skelbia, kad po to, kai organizacija paskelbė įmonių atsakymus, susitikimo svetainėje esantis „Antverpeno raginimo“ puslapis ėmė rodyti klaidą, o vėliau buvo įkeltas kitas dokumento PDF variantas, iš kurio pašalinta formuluotė „pasirašiusiųjų vardu“. Naujoje versijoje šių metų raginimo rėmėjais nurodyta tik 16 pramonės lobistinių grupių. „Cefic“ pripažino, kad svetainė buvo „atnaujinta“.
„POLITICO“ šią savaitę susisiekė su 20 įmonių, nurodytų kaip 2024 m. deklaracijos pasirašiusiosios. Iš 12 atsakiusių septynios teigė nepalaikančios šių metų peticijos.
Tarp atsiribojusių bendrovių – Prancūzijos energetikos grupė „EDF“, Norvegijos aliuminio ir energetikos bendrovė „Norsk Hydro“, trąšų gamintoja „Yara“ ir viena didžiausių pasaulio cemento gamintojų „Holcim“.
„Holcim“ patvirtino rėmusi originalią deklaraciją, tačiau pabrėžė, kad „nedalyvavo Alden-Biesen raginime veikti“. Bendrovės atstovas spaudai teigė, jog „Holcim“ išlieka tvirtai įsipareigojusi dekarbonizacijai ir sveikina ilgalaikį ES politikos nuspėjamumą, įskaitant „stabilią“ anglies dioksido kainą.
„Norsk Hydro“ nurodė, kad šių metų Antverpeno susitikime net nedalyvavo, ir pridūrė: „Hydro remia ES ETS, tačiau sistemai reikia reformos.“
„EDF“ pareiškė palaikanti ETS „tęstinumą“. Atstovas spaudai raštu nurodė: „Kiek žinome, galutinis Antverpeno pareiškimas nebuvo pasidalintas su ankstesniais pasirašiusiaisiais iki pat renginio dienos, todėl iš anksto nebuvo įmanoma įvertinti jo turinio.“
Švedijos kasybos įmonė „LKAB“ taip pat teigė, kad peticijai „nebuvo pasirašymo proceso“, ir pabrėžė, jog nepritaria prašymui „mažinti anglies dioksido sąnaudas“: energijos kainoms – taip, tačiau anglies dioksido sąnaudoms – ne.
Panašiai ir „Yara“ teigė nekviečianti mažinti anglies dioksido kainos. Bendrovės viceprezidentė ryšiams su Europos institucijomis Tiffanie Stephani laiške nurodė, kad anglies dioksido kaina yra tinkamiausias rinkos signalas, skatinantis dekarbonizuoti gamybą ir produktus. Vis dėlto ji pabrėžė, kad anglies dioksido kaina ir anglies dioksido sąnaudos nėra tas pats: „Didelės anglies dioksido sąnaudos be sąlygų dekarbonizuoti ir be tvarių produktų paklausos griauna pramonės konkurencingumą.“
„Cefic“ pateikė panašų argumentą: esą tekste sąmoningai kalbama apie anglies dioksido sąnaudų poveikį, o ne apie ETS kaip priemonę ar pačią anglies dioksido kainą.
Tarp bendrovių, kurios „POLITICO“ teigė palaikančios šių metų raginimą, – popieriaus gamintoja „Sappi“ ir Belgijos naftos bei dujų infrastruktūros operatorė „Fluxys“, taip pat dvi „Cefic“ narės: chemijos pramonės grupės „Bayer“ ir „Solvay“.
Plieno milžinė „ArcelorMittal“ taip pat nurodė, kad iš esmės palaiko šių metų raginimą, tačiau tvirtino nesiekianti mažesnės anglies dioksido kainos.
„Solvay“ akcentavo palaikanti ilgalaikį ETS aiškumą ir nuspėjamumą. Bendrovė teigė, kad Europos pramonė šiuo metu patiria gerokai didesnes energijos ir su anglies dioksidu susijusias sąnaudas nei pasauliniai konkurentai, veikiantys pagal mažiau griežtas taisykles. Pasak įmonės, parama raginimui turi būti suprantama šiame kontekste: tai ne apie ambicijų mažinimą, o apie siekį užtikrinti, kad Europa galėtų pasiekti ir dekarbonizaciją, ir pramonės atsparumą.
„Cefic“ teigė, kad praėjusį mėnesį ES lyderiams pristatytas dokumentas atspindi „daugybę nuomonių“, išsakytų konsultacijų metu.
Kovo 19–20 d. vyksiančiame ES lyderių susitikime energijos sąnaudos ir anglies dioksido kainodara vėl bus darbotvarkėje.
