Klaida prieš operaciją gali kainuoti gyvybę: kodėl anesteziologai draudžia net gurkšnį vandens?
Prieš bendrąją nejautrą pacientams griežtai rekomenduojama nevalgyti ir negerti, tačiau ne visi supranta, kodėl tai taip svarbu. Specialistai paaiškina, kad taisyklių nesilaikymas gali sukelti rimtų komplikacijų – nuo plaučių uždegimo iki gyvybei pavojingų būklių.
Gydytoja anesteziologė Julija Pajul aiškina, kad pagrindinė rizika susijusi su apsauginių refleksų praradimu.
„Bendrosios anestezijos metu žmogaus organizme atsipalaiduoja visi raumenys ir išnyksta refleksai, įskaitant rijimo“, – pabrėžė gydytoja.
Kai rijimo refleksas nebeveikia, pacientas nebegali kontroliuoti, kas vyksta su skrandžio turiniu. Net ir nedidelis galvos padėties pokytis operacijos metu gali lemti, kad skrandžio turinys pakils stemple iki gerklų, o vėliau pateks į trachėją ir kvėpavimo takus.
Tokiu atveju į plaučius gali patekti skrandžio sultys. Kadangi jos yra rūgščios, tai gali sukelti cheminį nudegimą, aspiracinę pneumoniją (plaučių uždegimą) ir kraštutiniais atvejais tapti grėsme gyvybei. Pasak specialistės, tokia pati logika galioja ir skysčiams, todėl prieš bendrąją nejautrą negalima nei valgyti, nei gerti.
Gydytoja pateikė ir bendras rekomendacijas, per kiek laiko iki narkozės reikia atsisakyti maisto ir vandens. Kietas maistas paprastai nerekomenduojamas likus 6–8 valandoms iki nejautros, o vandens reikėtų negerti mažiausiai 2 valandas iki procedūros. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad kava ir sultys šiuo atveju priskiriamos maistui, todėl jų taip pat reikėtų vengti likus 6–8 valandoms iki operacijos.
Kūdikiams, maitinamiems krūtimi, taikomos kitos taisyklės: pienu juos galima maitinti ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki operacijos, tačiau vandens taip pat nereikėtų duoti likus 2 valandoms.
Kalbant apie vietinę nejautrą, ribojimai dažniausiai nėra tokie griežti. Paaiškinama, kad vietinės anestezijos metu žmogus išlieka sąmoningas, jo refleksai išlieka, todėl jis gali kontroliuoti rijimą ir kvėpavimo takus. Dėl to paprastai nėra tokio paties lygio draudimų valgyti ar gerti, kaip prieš bendrąją nejautrą.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pasiruošimas bendrajai anestezijai neapsiriboja vien maistu ir vandeniu. Gydytojas anesteziologas Andrejus Vitovskis paaiškino, kas vyksta organizme narkozės metu ir kokių klaidų pacientai turėtų vengti.
Bendroji anestezija reiškia visišką sąmonės „išjungimą“, t. y. miegą. Naudojami vaistai užtikrina, kad žmogus nejaustų skausmo, o raumenys atsipalaiduotų – įvyksta vadinamoji miorelaksacija. Dėl šių veiksnių žmogus dažnai nebegali savarankiškai palaikyti įprastų gyvybinių funkcijų, todėl anesteziologas į trachėją įveda kvėpavimo vamzdelį ir užtikrina dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Gydytojas pabrėžė, kad alkoholio reikėtų vengti net kelias dienas prieš operaciją, nes alkoholis gali sustiprinti migdomųjų ir anestezijai naudojamų preparatų poveikį.
„Alkoholis ir hipnotiniai preparatai, sukeliantys miegą, gali stiprinti vienas kito poveikį“, – pažymėjo specialistas.
Jei pacientas vartojo alkoholį išvakarėse, anestezijos vaistų poveikis gali būti stipresnis, nei tikėtasi, o tai apsunkina paciento būklės kontrolę operacijos metu. Dėl to alkoholį prieš bendrąją nejautrą rekomenduojama visiškai eliminuoti.
Atskira tema – rūkymas. Pasak gydytojo, ilgai rūkančių žmonių plaučiuose dažnai būna daugiau pakitimų ir susikaupia skreplių, kurie gali užkimšti dirbtinės ventiliacijos vamzdelį. Tai didina komplikacijų riziką ir gali kelti pavojų gyvybei.
„Jei rūkote ir norite saugiai ištverti bendrąją nejautrą, geriausia bent mėnesį ar du iki operacijos visai nerūkyti“, – teigė jis.
Taip pat rūkantiesiems operacijos metu dažniau pasitaiko kvėpavimo takų spazmai, tokie kaip laringospazmas ar bronchospazmas.
Gydytojas priminė ir apie vaistus: pacientas privalo pasakyti chirurgui, kokius preparatus vartoja. Sprendimą, ką nutraukti, o ką tęsti, priima gydytojas, dažniausiai po išsamaus priešoperacinio įvertinimo ir anamnezės surinkimo.
Ypač pavojinga savavališkai nutraukti kraujospūdį mažinančius vaistus. Specialisto teigimu, dėl to operacijos metu gali staiga smarkiai pakilti arterinis kraujospūdis iki gyvybei pavojingų reikšmių.
Taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms neretai diagnozuojama išeminė širdies liga, todėl jiems gali būti skiriami antikoaguliantai ar antitrombocitiniai vaistai. Šie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką chirurginės intervencijos metu, todėl gydytojas gali parinkti laikiną schemą – pavyzdžiui, prieš operaciją skirti mažos molekulinės masės heparinus, o kai kuriuos preparatus trumpam nutraukti, kad procedūra vyktų saugiai.
Dar vienas svarbus patarimas – prieš operaciją vengti intensyvaus fizinio krūvio. Aktyviai sportuojant organizmas išskiria daug katecholaminų, kurie kelia kraujospūdį ir spartina medžiagų apykaitą, o tai nėra pageidautina prieš anesteziją.
Gydytojas taip pat ragina moteris informuoti gydytoją apie menstruacijas, nes tuo laikotarpiu kraujavimo rizika gali būti didesnė. Be to, būtina pranešti apie bet kokias infekcijas ar virusines ligas – bendroji nejautra gali susilpninti imunitetą, todėl tokia informacija svarbi planuojant operacijos laiką ir rizikas.
„Gydytojas gali būti užsiėmęs ir kažką pamiršti. Todėl jūs patys turite papasakoti apie visas savo ligas, net jei gydytojas apie tai nepaklausė“, – pabrėžė specialistas.
Taip pat gydytojui svarbu žinoti apie psichoaktyvių ar narkotinių medžiagų vartojimo istoriją. Pasak anesteziologo, tokiu atveju gali prireikti didesnių vaistų dozių, kad anestezija būtų efektyvi ir saugi.
Specialistai akcentuoja, kad kiekvienu atveju reikia tiksliai vadovautis gydytojo nurodymais: pasitikslinti, kada galima paskutinį kartą valgyti ar gerti, ar reikia koreguoti vartojamus vaistus ir kokie individualūs veiksniai gali paveikti operacijos saugumą.
