Kinijos ekonomikos pamatai braška? Ekspertai kalba apie paslėptą skolų kalną

Oficialioje statistikoje Kinija atrodo gerokai kukliau prasiskolinusi nei JAV – viešoji skola siekia apie 84 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai JAV ji viršija 120 proc. Tačiau įsigilinus paaiškėja, kad didelė dalis įsipareigojimų slepiama per provincijų valdžią ir valstybines įmones, todėl tikrasis skolos lygis gali būti kelis kartus didesnis.

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas remiasi oficialiais Pekino duomenimis, tačiau daugelis ekonomistų perspėja, kad jie gali būti koreguojami politiniams tikslams. Nepriklausomi tyrėjai yra vertinę, kad Kinijos ekonomika gali būti 20–60 proc. mažesnė, nei skelbia valdžia, todėl skolos santykis su BVP iš tikrųjų būtų dar pavojingesnis.

Paslėpta provincijų ir įmonių skola

Skirtingai nei JAV, kur dauguma viešosios skolos sutelkta federaliniame lygmenyje, Kinijoje didelę dalį skolinimosi prisiima provincijų ir vietos valdžios struktūros. 2023 metais tokių skolų vertė vertinama mažiausiai apie 11,5 trilijono eurų, tai yra maždaug trys ketvirtadaliai šalies metinės ekonomikos.

Prie to prisideda ir milžiniškas valstybinių įmonių tinklas. Stanfordo universiteto tyrimas fiksuoja šimtus tūkstančių visiškai valstybei priklausančių bendrovių ir daugiau nei milijoną mišrios nuosavybės įmonių. Konservatyviai skaičiuojant, jų skolos gali viršyti 27 trilijonus eurų. Jei dalis šių įmonių žlugtų, Pekinui tektų rinktis tarp masinių bankrotų ar brangių gelbėjimo programų.

Pigesnės paskolos ir pinigų spausdinimas

Nors kredito reitingų agentūros Kinijai suteikia tik A plius įvertinimą, ji skolinasi pigiau nei JAV. Dešimties metų Kinijos obligacijų pajamingumas pastaruoju metu siekia apie 1,7 proc., kai panašių JAV vertybinių popierių – apie 4,5 proc. Taip yra todėl, kad griežta kapitalo kontrolė riboja investuotojų pasirinkimus ir dalį lėšų faktiškai priverstinai nukreipia į vietos skolos rinką.

Nuo 2000 iki 2019 metų Kinijos pinigų pasiūla išaugo maždaug 16 kartų, kai JAV – tik tris kartus. Didžiulį naujų pinigų kiekį sukūrė valstybiniai bankai, lengvai skolindami valdžios projektams ir statybų sektoriui. Nepaisant to, vartotojų kainų augimas išliko menkas, nes gyventojai labai daug taupo ir mažai vartoja.

Nekilnojamojo turto burbulas ir grėsmės

Dėl ribotų alternatyvų didžioji santaupų dalis nukeliavo į būstą, tad Kinijos nekilnojamasis turtas tapo didžiausia turto klase pasaulyje. Pekine būstas kainuoja apie 35 kartus daugiau nei vidutinės metinės pajamos, nors pajamų lygis vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų didmiesčių.

Informacinių technologijų ir kapitalo rinkų raida pristabdyta griežto Komunistų partijos kišimosi – tai mažina alternatyvių investicijų galimybes ir kelia abejonių dėl ilgalaikio augimo. Jei būsto kainos ryškiai kristų arba staiga įsibėgėtų infliacija, milžiniška, dažnai brangiai aptarnaujama skola galėtų tapti rimtu išbandymu ne tik Kinijai, bet ir visai pasaulio ekonomikai.

Vis dėlto Kinijos valstybė, skirtingai nei daugelis Vakarų šalių, turi didžiulį oficialų turtą – žemę, infrastruktūrą, valstybines įmones. Tai suteikia tam tikrą saugumo pagalvę, tačiau kartu reiškia, kad skolos ir turto rizika yra sutelkta toje pačioje, labai centralizuotoje rankoje.