Tarptautinis klinikinis tyrimas su daugiau nei 1 000 pacientų rodo, kad asmeninė mRNR vakcina, skirta melanomai, kartu su jau naudojamu imunoterapiniu vaistu gali reikšmingai sumažinti odos vėžio sugrįžimo ir išplitimo riziką. Nors rezultatai vadinami proveržiu, gydytojai ragina išlikti atsargiems – tai dar ankstyva, nors ir labai viltinga, stadija.
Kas yra melanoma?
Melanoma – agresyvi odos vėžio forma, dažniausiai susijusi su ilgalaikiu ultravioletinių spindulių poveikiu. Ji gali išplisti iš odos į limfmazgius ir tolimus organus, todėl ankstyvas nustatymas ir gydymas yra kritiškai svarbūs.
Paprastai žmonės pirmiausia pastebi naują ar pakitusį apgamą. Įtarimą turėtų kelti netaisyklinga forma, kelių spalvų mišinys, niežėjimas, kraujavimas ar spartus pokytis per trumpą laiką.
Kaip veikia asmeninė vakcina?
Naujoji vakcina, sukurta „Merck“ (MSD) ir „Moderna“, paremta mRNR technologija, plačiai išgarsėjusia per koronaviruso pandemiją. Tačiau šiuo atveju mRNR neneša viruso informacijos, o užkoduoja konkrečias mutacijas, būdingas paciento navikui.
Gydytojai paima pašalinto auglio mėginį, išanalizuoja jo genetines mutacijas ir atrenka tas, kurias imuninė sistema gali atpažinti. Ši informacija įkeliama į individualią mRNR vakciną, kuri „išmoko“ organizmo imunitetą atpažinti ir sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
„Tai visiškai asmeniškas, netgi konkrečiam navikui pritaikytas gydymas. Net tam pačiam žmogui susiformavus kitam melanomai, reikėtų naujos vakcinos“, – sakė onkologė Elizabeth Bookbinder.
Ką parodė tyrimas?
Tyrime dalyvavo pacientai, turintys 2–4 stadijos aukštos rizikos melanomą, kuriems vėžys buvo pašalintas chirurginiu būdu. Viena grupė gavo tik imunoterapinį vaistą Keytruda, kita – tą patį vaistą kartu su asmenine vakcina.
Farmacijos bendrovės skelbia, kad derinys reikšmingai pailgino laiką be ligos ir sumažino riziką, jog melanoma vėl atsiras ar išplis į kitus organus. Ankstesni pristatyti tarpiniai duomenys rodė apie trečdaliu mažesnę atsinaujinimo ar mirties riziką, tačiau naujausių skaičių dar neįvertino nepriklausomi ekspertai.
„Tai aiškus proveržio ženklas, bet reikia sulaukti pilnų, recenzuotų rezultatų, kad tiksliai žinotume naudos mastą ir galimą šalutinį poveikį“, – pabrėžia Jungtinės Karalystės vėžio specialistai.
Kada tai pasieks pacientus?
Dabartiniai duomenys – iš trečios fazės tyrimo, tačiau procesas dar nebaigtas. Net ir sėkmingai užbaigus tyrimą, gydymą turės patvirtinti vaistų reguliavimo institucijos įvairiose šalyse, o vėliau – ir kompensavimo sistemos, tokios kaip Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba.
Nuo pirmųjų bandymų iki plataus pritaikymo dažnai praeina 5–8 metai ar net ilgiau. Be to, kiekvienam pacientui atskirai gaminama vakcina kelia gamybos, logistikos ir kainodaros iššūkių.
Vis dėlto specialistai sutaria: jei galutiniai rezultatai patvirtins dabartines tendencijas, asmeninės vėžio vakcinos gali tapti nauja onkologinio gydymo kryptimi ne tik melanomai, bet ir kitiems vėžio tipams.
