Daugiau nei du dešimtmečius Azija buvo regionas, kuriame skrydžiai kainavo pigiausiai pasaulyje. Trumpi tarptautiniai maršrutai dažnai atsieidavo mažiau nei 90 eurų, o dalis tolimųjų skrydžių taip pat buvo stebėtinai nebrangūs. Dabar ši realybė sparčiai keičiasi – ypač pigių skrydžių segmente.
Aviacijos ekspertai pabrėžia, kad keleiviai vis dažniau susiduria su brangesniais bilietais ir gausybe papildomų mokesčių. Kadaise skrydis Singapūras–Bankokas kainavo tiek, kiek bokalas alaus bare, tačiau šiandien tokios analogijos jau skamba kaip nostalgija.
Brangstantis kuras ir pažeidžiamos biudžetinės linijos
Reikšminga kainų augimo priežastis – šuoliais pabrangęs aviacinis kuras po karo Irane pradžios. Degalų kainos išliko aukštesnės nei prieš konfliktą, o tai ypač skaudžiai palietė pigių skrydžių bendroves, kurių bilietų kaina mažesnė, bet kuras visiems kainuoja tiek pat.
Todėl degalai sudaro daug didesnę bendrų sąnaudų dalį, o jų pabrangimą sunku perkelti labai kainai jautriems keleiviams. Jeigu biudžetinė bendrovė pernelyg pakelia kainas, krenta užimtumas, tenka mažinti skrydžių skaičių ir rizikuoti nuostoliais.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dauguma Azijos biudžetinių oro linijų nesinaudoja kuro kainų draudimu. Tokia praktika, vadinama kurso fiksavimu, reikalauja stipraus balanso ir yra brangi, o mažesnės bendrovės tiesiog neišgali prisiimti tokių finansinių įsipareigojimų.
Valiutų silpnėjimas ir mokesčių našta
Brangstant kurui, papildomą spaudimą daro ir silpnesnės vietos valiutos. Tokiose rinkose kaip Indonezija, Filipinai ar Malaizija pagrindinės sąnaudos – degalai ir lėktuvų nuoma – skaičiuojamos JAV doleriais, o pajamos gaunamos vietos valiuta. Silpnėjant kursui, realios išlaidos išauga net ir nepakitus bilietų kainai.
Kitas veiksnys – augantys oro uostų mokesčiai ir įvairios rinkliavos. Net jei pagrindinė bilieto kaina išlieka simbolinė, prie jos prisideda mokesčiai, degalų priemokos ir kiti privalomi priedai, kuriuos keleivis mato tik galutinėje sumoje.
Kelionių tinklaraštininkai pastebi, kad ypač brango tolimieji skrydžiai. Jei anksčiau skrydis į Europą į abi puses kainuodavo 750–900 eurų, dabar tokia suma dažnai tereikalinga į vieną pusę.
Ar kainos kada nors mažės?
Ekspertai sutaria, kad grįžimo į priešpandeminį kainų lygį tikėtis nerealu. Per šiuos metus išaugo ne tik kuro, bet ir darbo, lėktuvų nuomos bei finansavimo sąnaudos. Jei bilietai vėl atpigtų iki buvusio lygio, didelė dalis vežėjų paprasčiausiai bankrutuotų.
Vis dėlto rinka ir toliau veiks pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius. Ekonomikai silpstant ir mažėjant paklausai, oro linijos bus priverstos taikyti nuolaidas, atsiras daugiau akcijų, tačiau tai bus ne grįžimas į „auksinius“ pigių skrydžių laikus, o laikini palengvėjimai.
Azijos vidurinė klasė vis dar auga, kelionės daugeliui išlieka prioritetas, tačiau už spontanišką savaitgalį už kelias dešimtis eurų teks vis dažniau pasilikti tik prisiminimus.
